Stebime pasaulį

Supranta šuns kalbą?

Kaip pranešama Japonijos žinių tinklalapyje, viena šalies žaislų kompanija išrado prietaisą, kuris šuns lojimą verčia į žmonių kalbą. Prie antkaklio tvirtinamas bevielis mikrofonas perduoda garsą į nedidelį imtuvą, kuriame pagal lojimą „išskaitomos“ šešios emocinės būsenos: nusivylimas, pyktis, džiaugsmas, liūdesys, noras bei agresyvumas. Imtuvo skystųjų kristalų ekrane tai išreiškiama frazėmis, pavyzdžiui: „Jaučiuosi puikiai!“ „Kaip apmaudu!“ arba „Gal pažaiskim!“ Gamintojas tvirtina pardavęs Japonijoje 300000 tokių po 85 eurus kainuojančių prietaisų, o dar bent milijoną tikisi realizuoti Pietų Korėjoje bei Jungtinėse Valstijose.

 Nepasitikima bažnyčiomis

„Vokiečiai labai pasitiki policija ir kariuomene, bet ne bažnyčiomis“, — praneša laikraštis Leipziger Volkszeitung. Remdamasis „apklausa apie pasitikėjimą“ Pasaulio ekonominis forumas nustatė, jog iš 17 svarbiausių valstybės institucijų bažnyčia pasitikima mažiausiai. Sociologas Arminas Nasehi pasakė, kad šiais vis didėjančio nesaugumo laikais vokiečiai labiau pasikliauja organizacijomis, kurios „atskiria gera nuo bloga“, o būtent tokiomis laikoma policija bei ginkluotosios pajėgos. Kodėl nepasitikima bažnyčia? Nasehi aiškina: „Nors religingumas atgimęs, žmonės netiki, kad bažnyčia pajėgi išspręsti jų svarbiausias problemas.“ Jis pažymi, kad Vokietijoje bažnyčios „gali pasiūlyti vien apeigas“.

Skyrybos vidutiniame amžiuje

Laikraščio Berliner Morgenpost pranešimu, Vokietijoje „dabar skiriasi kaip niekad daug porų, ilgai išgyvenusių santuokoje“. Džina Kėstelė, santuokų konsultantė iš Miuncheno, sako, jog svarbi priežastis yra vis didesnė moterų nepriklausomybė, ypač finansinė. „Vyras neteko ankstesnės maitintojo svarbos“, — teigia Kėstelė. Paprastai manoma, jog sulaukusios vidutinio amžiaus skiriasi tos poros, kurios santuokos nutraukimą atidėliojo, kol vaikai paliks namus. Tačiau, pasak Kėstelės, dažniausia tokio amžiaus sutuoktinių skyrybų priežastis — vyro neištikimybė.

Šypsenos galia

„Su paniurėliais nenorėtų reikalų turėti daugiau kaip 74 procentai respondentų, o 69 procentai nedraugautų.“ Taip, remdamasis Sociologijos instituto prie Krokuvos universiteto tyrimo duomenimis, rašo žurnalas Wprost. Viena iš paminėtų priežasčių — dažnai manoma, jog tokie žmonės kažką slepia. Nuolat su žiniasklaida bendraujantys asmenys tai seniai žino. Taigi, kaip tvirtina Wprost, suprantama, kodėl „politikai, verslininkai, pop žvaigždės, TV diktoriai, ryšių su visuomene, rinkodaros bei prekybos darbuotojai šypsosi“ taip dažnai. Be to, tyrinėtojai nustatė, kad šypsantis į smegenis patenka daugiau kraujo, o tai pagerina nuotaiką. Viena verslininkė sakė: „Stengiuosi šypsotis, net kai nesinori. O nusišypsojusi jaučiu, kad nuotaika keičiasi, ir iš tikrųjų pasijuntu geriau.“

Atsargiai su stovyklos laužu

Kaip praneša žurnalas Medical Journal of Australia (MJA), Australijoje per 70 procentų nuo stovyklos laužų nukentėjusių vaikų apsidegina „ne liepsna, bet karštomis žarijomis“. Pasitaiko, kad laužas teberusena „rytą, kai manoma, jog yra jau užgesęs“. Kodėl? Tyrinėtojai nustatė, kad gesinant vandeniu laužavietės pelenai po aštuonių valandų būna atvėsę iki 16 laipsnių Celsijaus. O užpylus smėliu, po tiek pat laiko išlieka 91 laipsnio Celsijaus temperatūra — jos pakanka trečiojo laipsnio nudegimui. „Kadangi gesinant smėliu pavojus užmaskuojamas, — rašo MJA, — vienintelis saugus būdas — ugnį užlieti vandeniu.“

Vėžiniai apgamai

Dauguma odos apgamų gerybiniai. Tačiau pasitaiko ir vėžinių, tad reikėtų būti budriems. Kaip rašo Meksiko laikraštis Milenio, apgamą svarbu mediciniškai ištirti, jeigu jo pusės yra skirtingo didumo, kraštai nelygūs, spalva bei dydis keičiasi, skersmuo daugiau nei 0,6 centimetro [kaip trintukas pieštuko gale], taip pat jei apgamas kraujuoja ar peršti. Dr. Nensi Pulido Dias iš La Rasos valstybinio medicinos centro sako: „Akyliau reikėtų stebėti įgimtus apgamus ir tuos, kurie atsiranda ant delnų bei padų.“

Jei mokotės užsienio kalbos

Norite išmokti užsienio kalbą? Lenkų žurnalas Poradnik Domowy pataria štai ką: „Mokantis kalbos neįmanoma išvengti klaidų. Pripažinti šitą — pirmas žingsnis į sėkmę.“ Be to, reikia „ryžto rizikuoti“. Jeigu nežinome, kaip ką nors pasakyti, „kartais turime pasitikėti intuicija arba tiesiog spėti“, o tai kur kas geriau negu nekalbėti visai. „Retai tesuvokiame, kad mūsų problemos tikriausiai kyla iš baimės arba drovumo, — rašo žurnalas. — Jei pajėgiame nugalėti šiuos jausmus, pažanga, be abejo, bus spartesnė.“ Įveikti baimę ir greičiau daryti pažangą taip pat galėtų padėti geras mokytojas.

„Smurtas nusinešė 1,6 milijono gyvybių“

Žurnalas The Wall Street Journal rašo: „Pasaulinė sveikatos organizacija pirmą kartą pamėgino skaičiais išreikšti nepaprastai išplitusį žiaurumą — jos pranešimu, 2000-aisiais smurtas nusinešė 1,6 milijono gyvybių. Tai prilygsta tuberkuliozės ir pralenkia maliarijos aukų skaičių.“ Informacija pagrįsta 70-yje šalių surinktais duomenimis apie žuvusiuosius per karinius konfliktus, išpuolius, šaudymus bei dėl savižudybių. „Tyrinėtojai nustatė, kad pasaulyje apie 3% visų mirčių sudaro smurtinės, — rašoma straipsnyje. — Šiurkščios prievartos mastas prieš moteris, vaikus, pagyvenusius žmones, jaunuolius ir visuomenę apskritai pasirodė daug didesnis, nei manyta. Tyrinėtojų nuomone, viena iš to priežasčių — kad apie smurtą dažnai nepranešama.“ Smurtinės mirtys suklasifikuotos taip: savižudybės — 50 procentų, žmogžudystės — 30 procentų, karų aukos — 20 procentų. Savižudžių daugiausia Rytų Europoje, pirmoji vieta tenka Rusijai ir Lietuvai. Žmogžudystėmis panaudojant šaunamąjį ginklą pirmauja Albanija — 22 šimtui tūkstančių gyventojų. Jungtinėse Valstijose 11,3, o Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje — atitinkamai 0,3 ir 0,1 šimtui tūkstančių gyventojų.

Kuris garsiau

Kieno automobilio stereo grotuvas garsiausias? Kaip praneša Jungtinių Valstijų National Public Radio, tai imta aiškintis naujose tarptautinėse varžybose, pavadintose dB (decibelų) rungtynėmis. Garsumas išmatuojamas tam tikrais instrumentais, padėtais automobilyje. Už salono sienų išsisklaidantis garsas — nuostolingas, todėl varžybų dalyviai vis tobulina savo automobilių konstrukciją, kad šie būtų kuo sandaresni. Anot rungtyniautojo Veino Hario, „efektyviausiai modifikuotų mašinų... langai yra 7—10 centimetrų storio, o durys pastorintos betonu ir plieno armatūra“. Įjungę grotuvą varžovai automobiliuose nesėdi — ir visai suprantama, kodėl.