Į nesvetingą pasaulį!

KŪDIKIS ateina į atšiaurų, nesvetingą, pilną įtampos pasaulį. Nors jis negali išreikšti savo jausmų žodžiais, kai kurie mokslininkai mano, jog net prieš gimdamas daug ką jaučia.

Knygoje The Secret Life of the Unborn Child (Paslaptingas dar negimusio kūdikio gyvenimas) rašoma: „Dabar žinoma, kad dar įsčiose kūdikis jau yra žmogus — jaučiantis, reaguojantis ir nuo šešių mėnesių (o gal net anksčiau) emociškai aktyvus.“ Tyrinėtojai domisi, ar gimstant patirtas stresas (nors jo neįmanoma prisiminti) taip pat daro poveikį tolesniam gyvenimui.

Po gimimo — vėl nauji išgyvenimai. Su motinos organizmu kūdikio jau nebejungia bambos virkštelė, per kurią gaudavo deguonį ir buvo maitinamas. Dabar pačiam tenka kibtis į gyvenimą — pradėti kvėpuoti, maitintis. Todėl naujagimį kažkas privalo valgydinti, rūpintis kitais fiziniais jo poreikiais.

Be to, svarbu, kad mažylis vystytųsi ir protiškai, emociškai bei dvasiškai. Taigi kažkas turi jį globoti. Kas tinkamiausias šioms pareigoms? Ko reikia mūsų vaikui? Į šiuos klausimus atsakys kiti straipsniai.