Patenkinkime vaikų poreikius

MAŽIEMS vaikams, be abejo, reikia daug dėmesio, tačiau dažnas nesusilaukia jo pakankamai. Tai akivaizdu žvelgiant į šiuolaikinį jaunimą. „Dar niekada jauni žmonės nebuvo taip nutolę nuo šeimos, taip stokojantys gyvenimo patirties bei tikros išminties“, — sielojosi viena tyrinėtoja, pacituota Toronto (Kanada) laikraštyje The Globe and Mail.

Kur klystama? Gal — bent jau iš dalies — bėda ta, kad nesuvokiama dėmesio svarbos vaikams, kol jie dar visai maži? „Būti tėvais reikia mokytis, — aiškina viena psichologė, padedanti išmokti mažas pajamas gaunančioms moterims rūpintis savo naujagimiais. — Turime suvokti, kad už laiką, paskirtą vaikams, ateityje mums bus daugeriopai atlyginta.“

Nuolatinio mokymo reikia jau kūdikystėje. Ne retkarčiais kelias minutes, bet reguliariai — taip, visą dieną. Laikas, praleistas su mažu vaiku, labai svarbus jo visapusiškam vystymuisi.

Reikia pasiruošimo

Nelengvoms tėvų pareigoms būtina ruoštis dar prieš vaikui gimstant. Verta pasimokyti iš principo, kurį Jėzus Kristus nurodė kalbėdamas apie išankstinio planavimo svarbą. Jis pasakė: „Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų?“ (Luko 14:28) Išauginti vaiką — dažnai tai vadinama projektu 20 metų — daug sudėtingiau nei pastatyti bokštą. Todėl, kaip ir bet kuriame darbe, be planavimo nebus sėkmės.

Pirmiausia tėvystės pareigoms svarbu pasirengti psichologiškai bei dvasiškai. Vokietijoje 2000 nėščiųjų stebėjimas parodė, jog  tų, kurios šeimos padidėjimo laukė, vaikai daug sveikesni — tiek emociškai, tiek fiziškai — nei tų, kurios vaiko nenorėjo. Be to, vienas tyrinėtojas apskaičiavo, kad moteriai, patiriančiai smurtą šeimoje, pavojus pagimdyti emociškai ar fiziškai sužalotą kūdikį 237 procentais didesnis nei tai, kuri jaučiasi saugi.

Taigi aišku, jog sėkmingas vaiko vystymasis labai priklauso ir nuo tėvo. Dr. Tomas Vernis pažymėjo: „Bene didžiausią pavojų vaiko emocinei ir fizinei sveikatai kelia tėvas, kuris skriaudžia arba ignoruoja savo nėščią žmoną.“ Sakoma, jog pati geriausia dovana mažyliui — tėvas, mylintis jo motiną.

Hormonai, dėl jaudinimosi bei streso išsiskiriantys į nėščiosios kraują, gali pakenkti vaisiui. Tačiau manoma, jog žalingiausios yra ne atsitiktinės neigiamos emocijos ar įtampą sukeliantys įvykiai, o didelis arba ilgai trunkantis nerimas. Bet svarbiausia, regis, — besilaukiančios moters požiūris į savo dar negimusį kūdikį. *

Tad ką daryti, jei esate nėščia, o vyras nepalaiko arba jūsų pačios nedžiugina mintis apie būsimąjį kūdikį? Neretai pasitaiko, kad dėl vienos ar kitos priežasties moteriai nėštumas nėra pageidautas ir ji jaučiasi prislėgta. Tačiau visada prisiminkite, jog vaikas nekaltas. Tad kaip išlikti ramiai, nors aplinkybės nepalankios?

Daug kam padeda išmintingas vadovavimas, randamas Dievo Žodyje, Biblijoje. Ten rašoma: „Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“ Nustebsite, kaip daug lengviau taikant tuos žodžius laikytis patarimo: „Nieku per daug nesirūpinkite.“ (Filipiečiams 4:6, 7) Jausite globojančią ranką Kūrėjo, kuris gali jumis pasirūpinti. (1 Petro 5:7)

Taip būna daugeliui

Pirmomis savaitėmis po gimdymo kai kurios jaunos mamos jaučia nepaaiškinamą liūdesį ir apatiją. Bloga nuotaika gali apnikti net tas, kurios kūdikio laukė su džiaugsmu. Tokie nuotaikos svyravimai kamuoja daugelį. Juos sukelia smarkūs hormonų pokyčiai pagimdžiusios moters organizme. Taip pat dažnai atsitinka, kad pirmagimio sulaukusią mamą pribloškia motinystei keliami reikalavimai — maitinti, keisti sauskelnes bei prižiūrėti vaiką ir tai daryti visą parą.

Vienai motinai atrodė, jog kūdikis verkia tik tam, kad ją pakankintų. Nenuostabu, jog vaikų priežiūros specialistas iš Japonijos pasakė: „Augindamas vaiką niekas neišvengs įtampos.“ Anot jo, „motinai svarbiausia niekada neužsisklęsti“.

Net jei kartais apima liūdesys, ji gali apsaugoti savo mažylį, kad šis nepajustų nuotaikos svyravimų. Žurnalas Time rašė: „Motinų, kurios net būdamos prislėgtos sugebėjo įveikti savo nusiminimą ir skirdavo vaikams kuo daugiau dėmesio bei  įsitraukdavo į linksmus žaidimus, vaikai dėl aktyvesnės smegenų veiklos augo linksmesni.“ *

Kaip gali padėti tėvas

Paprastai labiausiai pagelbėti ir paremti gali kūdikio tėvas. Kai mažylis verkia vidury nakties, neretai tėvas galėtų juo pasirūpinti ir leisti žmonai pamiegoti. Biblijoje sakoma: „Vyrai, gyvenkite su žmonomis... gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas.“ (1 Petro 3:7, Brb)

Jėzus Kristus parodė vyrams tobulą pavyzdį. Už savo sekėjus jis netgi atidavė gyvybę. (Efeziečiams 5:28-30; 1 Petro 2:21-24) Todėl vyrai, kurie aukoja asmeninius patogumus ir noriai padeda auginti vaiką, seka Kristumi. Juk tai — abiejų pareiga, todėl stengtis turi abu tėvai.

Bendras rūpestis

„Mudu su žmona iki smulkmenų aptarėme, kaip auginsime dukrą, — sako Joičiras, dvejų metų mergytės tėvas. — Jei tik iškyla sunkumų, svarstome, kaip elgtis geriausia.“ Joičiras supranta, kad žmonai reikia pakankamai pailsėti, todėl tvarkydamas kokius nors reikalus dažnai pasiima kartu dukrytę.

Ankstesniais laikais, kada šeimos paprastai būdavo didelės ir vieningos, tėvams prižiūrėti mažylį padėdavo vyresnieji vaikai bei giminaičiai. Todėl nenuostabu, jog viena Vaikų auginimo paramos centro Kavasakyje (Japonija) darbuotoja sako: „Dažniausiai motinos jaučia palengvėjimą, jei tam tikrą klausimą gali su kuo nors aptarti. Reikia tik truputėlio pagalbos ir daugelis mamų pajėgia įveikti kliūtis.“

Žurnalas Parents rašo, jog tėvams „reikia rato žmonių, su kuriais galėtų pasidalinti savo rūpesčiais“. Kur tokių rasti? Naujagimio motinai ir tėvui labai naudinga išklausyti savo ar sutuoktinio tėvų nuomonę. Aišku, seneliai turi pripažinti  jaunosios poros teisę galutinį sprendimą priimti patiems. *

Jauniems tėvams gali labai padėti ir bendratikiai. Savajame Jehovos liudytojų susirinkime tikrai atsiras ilgametę vaikų auginimo patirtį turinčių žmonių, kurie noriai išklausys, duos naudingų patarimų. Paprastai pagalbos galima kreiptis į „pagyvenusias moteris“, turinčias didesnę krikščioniško gyvenimo patirtį; jos mielai padeda jaunesnėms. (Titui 2:3-5, Brb)

Aišku, klausydami kitų nuomonės tėvai turi gebėti pasirinkti. „Visi aplinkiniai nelauktai tampa vaikų auklėjimo specialistais“, — sako Joičiras. Jo žmona Takako priduria: „Iš pradžių patarimai trikdė, nes, kaip neprityrusi mama, jaučiausi kritiškai vertinama.“ Tačiau, mokydamiesi iš kitų, daugelis vyrų bei žmonų lengviau įgyja nuosaikų požiūrį į savo vaikų poreikius.

Didžiausia pagalba

Net jei atrodo, kad niekas nepagelbės, vienas patikimas stiprybės šaltinis vis dėlto yra. Tai Dievas Jehova, kuris mus sukūrė ir kurio akys mato „dar negimusį“. (Psalmyno 139:16) Kaip užrašyta Dievo Žodyje, Biblijoje, kartą Jehova savo senųjų laikų tautai pasakė: „Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.“ (Izaijo 49:15, Brb; Psalmyno 27:10)

Ne, Jehova nepamiršta tėvų. Per Bibliją duoda jiems puikias gaires, kaip auginti vaikus. Pavyzdžiui, maždaug prieš 3500 metų Dievo pranašas Mozė rašė: „Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.“ Paskui pridūrė: „Paimk į širdį šiuos žodžius [skatinimą mylėti ir tarnauti Jehovai], kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi.“ (Pakartoto Įstatymo 6:5-7)

Kokia, jūsų manymu, yra šio Dievo Žodyje pateikto nurodymo esmė? Ar ne ta, kad vaikus reikia mokyti reguliariai, nuolat, kiekvieną dieną? Iš tikrųjų nepakanka savo mažyliams tik retkarčiais rasti vadinamą turiningą valandėlę. Svarbūs bendravimo momentai dažniausiai ateina spontaniškai, todėl turite elgtis taip, kad vaikai galėtų kreiptis į jus bet kada. Tai padės įvykdyti Biblijos priesaką: „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti.“ (Patarlių 22:6, Brb)

Vienas iš būdų tinkamai lavinti mažuosius — jiems skaityti. Biblija pasakoja, jog pirmojo amžiaus Jėzaus sekėjas Timotiejus ‘nuo vaikystės [„kūdikystės“, NW] pažino šventuosius Raštus’. Matyt, jo motina Eunikė ir senelė Loidė skaitydavo Timotiejui, kai jis buvo kūdikis. (2 Timotiejui 1:5; 3:14, 15) Gerai tai daryti, vos tik su savo kūdikiu pradedate kalbėti. Bet ką skaityti ir kaip geriausia mokyti tokį mažą?

Tegul vaikas girdi jus skaitant Bibliją. Ją tikriausiai skaitė ir Timotiejui. Vaikams taip pat naudingos knygos, supažindinančios su Biblija per spalvotus paveikslėlius. Tai padeda įsivaizduoti dalykus, kurių moko Biblija. Pavyzdžiui, tiktų Mano biblinių pasakojimų knyga ir Pats didžiausias visų laikų žmogus. Tokių knygų pagalba Biblijos mokymai paveikė milijonų mažylių protus bei širdis.

Kaip rašoma Biblijoje, „vaikai iš tikrųjų — Viešpaties dovana [„paveldas“, NW], o įsčių vaisius — palaiminimas“. (Psalmyno 127:3) Kūrėjas patikėjo jums „paveldą“, mielą kūdikį, kuris gali būti jūsų pasididžiavimas ir džiaugsmas. Auginti vaikus, ypač auklėti juos Kūrėjo garbintojais, iš tiesų teikiantis pasitenkinimą darbas!

[Išnašos]

[Iliustracija 8 puslapyje]

Labai svarbu, ką motina jaučia dar negimusiam kūdikiui

[Iliustracija 9 puslapyje]

Nors po gimdymo motina kartais patiria nuotaikos svyravimus, ji gali daug padaryti, kad kūdikis jaustųsi mylimas ir saugus

[Iliustracija 10 puslapyje]

Tėvas irgi privalo rūpintis vaiku

[Iliustracija 10 puslapyje]

Skaityti vaikui reikia pradėti kūdikystėje