Dievo vardas senovės pastatuose

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO SLOVĖNIJOJE

Ilgus šimtmečius visoje Europoje bažnyčioms ir vienuolynams vietą parinkdavo ant kalvos. Tų senovės pastatų architektūra įvairuoja nuo viduramžių romaninio stiliaus su jam būdingomis storomis sienomis bei masyviomis išlenktomis arkomis iki puošnesnio ir dramatiškesnio vėlyvesnių amžių baroko. Įdomu, kad kai kuriuose šių statinių randama tetragrama — keturios hebrajiškos Dievo vardo raidės.

Vienas toks pastatas — Stičnos abatija, itin senas cistersų vienuolynas Slovėnijoje. Jis pastatytas 1135-aisiais, praėjus maždaug 40 metų nuo cistersų ordino įkūrimo Prancūzijoje. Ne sykį restauruota abatija išlaikė romaninį stilių ir dar pasipuošė baroko elementais. Viduje gausu paveikslų ir statulų. O viename iš šoninių altorių spindi auksinė tetragrama, apjuosta sidabro juosta.

Sloven Gradeco miestas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dešimtajame amžiuje. Gotikinė bažnyčia su ligonine čia iškilo 1419 metais. Visą vidinę sieną puošia XV šimtmetyje tapyta freska, kurioje vaizduojami 27 bibliniai įvykiai. Pradedama Lozoriaus prikėlimu ir baigiama Sekminėmis. Kitoje bažnyčios vietoje auksiniame fone matosi juodos hebrajiškos Dievo vardo raidės.

Šalies šiaurės vakaruose stovi Radovlicos miestas. XV šimtmetyje įkurta gyvenvietė, kurią supo sienos bei griovys, be kitų pastatų, turėjo pilį ir bažnyčią. Ant vieno jos altorių auksinėje plokštėje išlikusi tetragrama.

Netoli Podčeterteko kaimelio stūkso senas XVII amžiaus vienuolynas. Viduje pastabus lankytojas irgi pamatys freskoje Dievo vardą.

Tetragramą galima išvysti taip pat daugelyje kitų senųjų Slovėnijos pastatų. Taigi gėrėdamiesi senovės meistrų nagingumu bei išmone turistai sužino, jog praėjusių laikų žmonėms Dievo vardas nebuvo svetimas.

[Iliustracija 31 puslapyje]

Šoninis altorius Stičnos abatijoje

[Iliustracija 31 puslapyje]

Šv. Dvasios bažnyčioje Sloven Gradece

[Šaltinio nuoroda]

Slovenj Gradec-Cerkev Sv. Duha, Slovenija