„Tūkstančio žvaigždučių viešbutis“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PRANCŪZIJOJE

NEABEJOJU, kad daugelis, kaip ir aš, naktį keturių žvaigždučių viešbutyje noriai iškeistų į vakarą dykumoje po atviru žvaigždėtu dangumi. Taip galiu sakyti po kelionės į Šiaurės Afriką, gražiuosius Tuniso pietus. Ten išbandžiau vadinamojo tūkstančio žvaigždučių viešbučio — klajoklių aviganių palapinės — patogumus.

Tokiuose „viešbučiuose“ nuo seno gyvena milijonai Azijos stepių, Sacharos bei Šiaurės Amerikos gyventojų. Nors per pastarąjį šimtmetį nemažai tų kraštų genčių turėjo įsikurti sėsliai, daugybė tebeklajoja po dykumas. Šie žmonės garsėja svetingumu, tad kartu praleista diena — nepamirštama.

„Namai iš plaukų“

Norėdami pamatyti klajoklių stovyklą, mudu su gidu kasamės per dykumą senutėliu visureigiu. Sutiktų piemenų pasiteiravę kelio, galiausiai tolumoje įžiūrime tamsiai rudų palapinių siluetus. Kai išlipame iš automobilio, mus iškart apgaubia nepaprasta dykumos tyla. Pasak beduinų, ji praskaidrina protą. Mus šiltai pasveikina šeimininkas ir pakviečia vidun. Palapinė maždaug 12 metrų ilgio, 5 pločio bei 2 aukščio. Įžengę į būsto  dalį, skirtą vyrams bei svečiams, susėdame ant dailių kilimėlių. Už medžiaginės uždangos, kabančios svečiams esant, įsitaisę likusieji šeimos nariai, taip pat gaminamas maistas. Mums besišnekučiuojant vaišinga šeimininkė atneša tradicinės mėtų arbatos, o dukros „virtuvėje“ minko tešlą paplotėliams. Šie skanėstai kepami moliniame inde ant atviros ugnies.

Šeimininko pasiteirauju, kaip padaromas palapinės stogas bei sienos. Jis mielai sutinka paaiškinti. Paprastai būstui pastatyti naudojamas ne vientisas audinys, o susiūtas iš kelių maždaug 15 metrų ilgio bei pusmetrio pločio juostų. Didesnėms palapinėms jų prireikia 12 arba 13. Kaip jos išaudžiamos?

Netrukus pats pamatau. Tą šviesią saulėtą popietę viena šeimininko dukra kaip tik įsitaiso smėlyje priešais namus ir imasi mikliai verpti kažkokias vilnas. Vėliau iš gautų storų siūlų vertikaliosiomis staklėmis bus audžiamos juostos. Audimas netankus, todėl palapinė puikiai vėdinasi. O lyjant gijos išbrinksta, medžiaga sutankėja ir nepraleidžia vandens. Tad suprantama, kodėl arabiškai „palapinė“ reiškia „namas iš plaukų“.

Priežiūra

Kiek ilgai palapinė tveria? Klajokliai labai rūpinasi savo būstais. Šeimininkas pasakoja, kad jo moterys per metus išaudžia bent vieną juostą. Ir paprastai kasmet labiausiai susidėvėjusi pakeičiama. Vadinasi, aštuonių juostų audinys visiškai atnaujinamas kas aštuonerius metus. Kai kur juostos atardomos ir apverčiamos kita puse, kad geresnioji būtų išorėje.

Kaip palapinė pastatyta? Audeklas centre permestas per keturis kuolus iš abrikosmedžio (retkarčiais panaudojama ir kitokia mediena). Du viduriniai — pustrečio metro. Kiekvieno baslio vienas galas įsmeigtas į žemę, o kitas sujungtas su padailintu 45—60 centimetrų ilgio kietmedžio skersiniu. Pastarasis šiek tiek išlenktas, kad palapinė įgautų kupranugario kupros formą. Šonuose audinys užmestas ant mažesnių kuolų. Kad pamatytume, kaip palapinė sutvirtinta, išeiname į lauką. Audinį prie žemės laiko iš ožkos vilnų nuvytos virvės.

Už palapinės stovi tankūs, spygliuoti pinučiai, saugantys nuo žvėrių. Netoliese matyti prie baslio pririštas asilas. Už jo apskritame garde ganosi šeimininko dukrų rūpestingai prižiūrima avių bei ožkų kaimenė.

Paprasta gyvensena

Paplotėliai jau gatavi. Jie ypač skanūs pamirkyti į kvapų alyvų aliejų. Žvalgydamasis aplinkui negaliu atsistebėti, kaip kukliai gyvena klajokliai. Iš baldų teturi medinę skrynią, kelis pintus krepšius, dar yra kilimėlių bei antklodžių. Šeimininko dukros didžiuodamosi rodo nesudėtingus vilnos šukavimo ir verpimo įrankius. Be viso šito, daugiau turtų kaip ir nėra. Tai priminė piemens ir poeto Dovydo, kurį laiką gyvenusio palapinėse, išmintingus žodžius: „[Žmogus] kaupia turtus, bet nežino, kam jie atiteks!“ (Psalmyno 39:7 [39:6, Brb])

Daugelis klajoklių — greičiausiai aplinkos įkvėpti — kuria eiles bei rengia eilėraščių varžybas. Be to, mėgsta pasakojimus ir patarles. Aš irgi pasakau kelias iš Šventojo Rašto, kupino tobulos išminties To, kuris „dengia žemę dangumi tarsi užuolaida, išskleidžia jį tarsi palapinę gyvenimui“. (Izaijo 40:22) Atėjo metas keliauti namo. Nuoširdžiai padėkoju už svetingumą ir susimąstau, kada vėl išvysiu šiuos žavius „tūkstančio žvaigždučių viešbučius“.

[Iliustracija 26 puslapyje]

Ant ugnies kepami paplotėliai

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 26 puslapyje]

Musée du Sahara à Douz, avec l’aimable autorisation de l’Agence de mise en valeur du patrimoine et de promotion culturelle de Tunisie; kupranugariai: ZEFA/ROBERTSTOCK.COM