Biblijos požiūris

Ar individualumą lemia kraujo grupė?

KAI kuriose šalyse apie žmogaus charakterį įprasta spręsti pagal jo kraujo grupę. Pavyzdžiui, Japonijoje užmegzti pokalbį pasiteiraujant, kokia pašnekovo kraujo grupė, visai natūralu. Idėjos šalininkai tvirtina, jog A kraujo grupės žmonės ramūs, patikimi, įtarūs, B — atlapaširdžiai, nepastovios nuotaikos, lengvai apgaunami ir panašiai. Be to, tikima, kad gali būti sunku arba priešingai — lengva, sutarti su vienokios ar kitokios kraujo grupės asmeniu.

Laikydamiesi tokios sampratos kai kurie mano, jog į kraujo grupę svarbu atsižvelgti skirstant moksleivius į klases, paskiriant darbuotoją į vadovaujančias pareigas, net renkantis sutuoktinį. Ar esama įrodymų, kad individualumą lemia kraujo grupė? Ar Biblija ką nors apie tai sako?

Kas yra kraujo grupė?

Enciklopedijoje The World Book Multimedia Encyclopedia aiškinama: „Raudonųjų kraujo kūnelių membranose yra baltymų, vadinamų antigenais. Jų atpažinta per 300.“ Vieni žmonės turi antigenų, kurių neturi kiti, o tam tikri antigenai negali egzistuoti kartu. Todėl, kaip rašoma toliau, „atsižvelgdami į konkrečių antigenų buvimą arba nebuvimą, mokslininkai suklasifikavo žmonių kraują į grupes“.

Labiausiai paplitusi grupavimo sistema yra ABO. Pagal ją kraujas skirstomas į keturias grupes: A, B, AB ir O. Kartu paprastai nustatomas ir Rh (rezus) faktorius. Apskritai žinoma apie 20 kraujo grupavimo sistemų. Taigi akivaizdu, kad kraujas — labai sudėtinga medžiaga. Enciklopedijoje  Encyclopædia Britannica tvirtinama: „Dėl daugybės skirtingų antigenų raudonuosiuose kraujo kūneliuose iš esmės neįmanoma, kad net vienos kraujo grupės asmenų kraujo sudėtis visiškai sutaptų, išskyrus tik identiškus dvynius.“

Tai reiškia, jog kiekvieno individo kraujas unikalus. Todėl tvirtinti, kad tos pačios grupės kraują turintys žmonės panašūs kaip asmenybės, atrodo, nėra pagrindo. Mūsų individualumas priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Nuo ko jis priklauso?

„Individualumas — tai įgimti bei įgyti elgesio ypatumai, būdingi konkrečiam asmeniui“, — aiškinama enciklopedijoje Encyclopædia Britannica. Taip, be paveldėtų savybių, asmenybės raidai turi įtakos ir kitkas: šeimos aplinka, išsilavinimas, žmonės, su kuriais bendraujame, gera ar bloga patirtis. Taigi individualumą nulemia ne tik genai. Net identiški dvyniai, kurių genetinė sandara vienoda, charakteriu dažnai labai skiriasi.

Kitas svarbus dalykas — žmogus kaip asmenybė gali keistis. Apaštalas Paulius pabrėžė, kad krikščioniški mokymai keičia asmenybę. Jis rašė: ‘Nusivilkite senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkite nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė.’ (Kolosiečiams 3:9, 10, Brb) Krikščionys pripažįsta, jog yra nusidėjėliai ir turi įgimtų nuodėmingų polinkių. Todėl kad būtų priimtini Dievui, turi pasikeisti.

Kaip tai įmanoma? Veikiant Dievo žodžiui. Apie Biblijoje užrašyto Dievo žodžio galią Paulius rašė: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis.“ (Hebrajams 4:12) Jei žmogus leidžiasi veikiamas Dievo dvasios ir stengiasi prisiderinti prie Biblijoje apibrėžtų moralės normų, jis pamažu keičiasi. Įgyja krikščioniui būdingo ‘nuoširdaus gailestingumo, gerumo, nuolankumo, romumo ir kantrumo’. (Kolosiečiams 3:12)

Krikščioniškas supratingumas

Žinoma, gilintis į kraujo grupių skirtybes joks Biblijos principas nedraudžia. Tačiau sieti jas su žmogaus elgsena — kas kita. Čia, kaip ir visais gyvenimo atvejais, turime leisti, kad mūsų žingsniams vadovautų Dievo Žodis. (Psalmyno 119:105) Taip pat labai reikalingas supratingumas. (Filipiečiams 4:5, NW)

Tikrai neišmintinga būtų nesistengti įveikti savo ydų ir pateisinti jas kraujo grupe. Krikščionys, kad ir kokie skirtingi būtų genetiniu požiūriu, privalo nuolat daryti pažangą ugdyti savo asmenybę taip, kad kuo geriau atspindėtų Jehovos ir Jėzaus savybes. (Efeziečiams 5:1)

Be to, krikščionys stengiasi žiūrėti į kitus taip, kaip žiūri Jehova. „Dievas nėra šališkas.“ (Apaštalų darbų 10:34, 35) Jehova mielai priima visokius žmones. Todėl būtų neišmintinga ir nekrikščioniška šalintis kieno nors draugijos vien dėl jo kraujo grupės. Tą patį galima pasakyti ir apie bendravimą tik su tais, kurie pagal kraujo grupę mus „atitinka“. Biblija perspėja: „Jeigu pataikaujate atskiriems asmenims, darote nuodėmę.“ (Jokūbo 2:9)

Mokslas bei technika nuolat žengia į priekį, todėl vis daugiau sužinoma apie žmogaus kūną, kuriamos vis naujos teorijos. Žavėtis tuo natūralu. Tačiau krikščionys gerai daro leisdami, kad jų mąstysenai vadovautų Biblija, o ne kažkieno sugalvotos teorijos. Jie turi ‘visa ištirti’ ir visados ‘kas gera, palaikyti’. (1 Tesalonikiečiams 5:21)