Gyvūnai. Mylėkime juos nuosaikiai

KAIP jau žinome, žmogui buvo pavesta rūpintis žeme bei visais jos gyvūnais. Biblijoje rašoma: „[Dieve,] padėjai visa prie jo kojų: avis ir jaučius visus aliai vieno ir laukinius gyvulius, padangių paukščius bei jūros žuvis.“ (Psalmyno 8:7-9 [8:6-8, Brb]; 115:16)

Todėl svarbu, kaip žmonės atlieka savo pareigą gyvūnams. Dievo Žodyje sakoma: „Teisus žmogus rūpinasi savo gyvuliais.“ (Patarlių 12:10) Iš tikrųjų Dievo įstatymuose, duotuose Izraeliui, ne sykį pakartotas panašus priesakas. (Pakartoto Įstatymo 22:4, 10; 25:4) Atlikdami skirtąją priedermę, žmonės dažnai paverčia kambariniais naminius gyvulius arba net prisijaukina laukinių. (Pradžios 1:24)

Tačiau vertėtų prisiminti, kad Biblijoje pabrėžiamas skirtumas tarp žmogaus ir gyvūnų. Žmonės — o ne gyvūnai — sukurti ‘pagal Dievo paveikslą ir panašumą’. (Pradžios 1:26) Be to, gyvūnams buvo duota gyventi ribotą laiką, o žmonės turėjo perspektyvą gyventi žemėje amžinai. (Pradžios 3:22, 23; Psalmyno 37:29) Jėzus Kristus pasakė, jog galime džiaugtis „amžinuoju gyvenimu“, jei tikėsime Dievą ir jį pažinsime — gyvūnai šito nesugeba. (Jono 3:36; 17:3) Nevertieji prikėlimo Biblijoje net prilyginami ‘neprotingiems gyvuliams, tarsi iš prigimties skirtiems sugavimui ir užmušimui’. (2 Petro 2:9-12)

Sukurti žmogaus labui

Dievas sukūrė gyvūnus žmonėms. Gyvuliai yra pagalbininkai darbe ir gali būti naudingi kompanionai. Be to, jie byloja apie Dievo meilę bei išmintį. Gėrimės gyvūnų grožiu, o tyrinėdami jų nepaprastą instinktyvią išmintį daugiau sužinome apie Kūrėją. (Psalmyno 104:24; Patarlių 30:24-28; Romiečiams 1:20) Vienas iš tokios išminties pavyzdžių matomas vabzdžių pasaulyje. Iš tiesų nuostabu, kaip bitės perduoda viena kitai, kuria kryptimi skristi prie maisto šaltinio, — jau nekalbant apie sudėtingų medaus korių lipdymą.

Gyvūnai tinka maistui. Iš pradžių Dievas leido valgyti žmonėms tik augalinį maistą.  Bet praėjus daugiau kaip 1600 metų — po Nojaus laikų Tvano — jis pasakė: „Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus.“ (Pradžios 1:29; 9:3, kursyvas mūsų) Taip Dievas leido vartoti gyvūnų mėsą. Matyt, tai buvo padaryta žmonių labui.

Šiandieniniai sunkumai

Per visą žmonijos istoriją keturkojai augintiniai gyvenamosiose patalpose, atrodo, buvo laikomi retai. Daugelyje šalių taip yra ligi šiol. Tačiau pastaruoju metu, žmonėms keliantis į miestus ir turtėjant, auginti kambarinius gyvūnus darosi įprasta. Išsivysčiusiose šalyse dėl to kyla sunkumų.

Iš apytikriai 500 milijonų pasaulyje esančių kambarinių gyvūnų apie 40 procentų laikoma Jungtinėse Valstijose. Čia yra maždaug 59 milijonai kambarinių šunų ir 75 milijonai kambarinių kačių. Tačiau skaičiuojant, kiek tenka vienai šeimai, ir Londone, ir Paryžiuje jų daugiau nei Niujorke!

Prieš kelerius metus Paryžiuje buvo pasitelkta apie 70 motorolerių su specialiais siurbliais šunų išmatoms nuo šaligatvių rinkti. Apskaičiuota, jog šiame mieste yra apie 250000 šunų, kurie kasdien palieka 25 tonas ekskrementų; o susiurbiama tik mažiau nei pusė. Kalbama, jog paslydę ant šunų išmatų per metus susižaloja ir patenka į ligoninę šimtai žmonių.

Dar viena negerovė — triukšmas. Kai kurie šunų savininkai savo numylėtiniams leidžia daryti tai, ko niekada neleistų žmonėms. Viename tinklalapyje apie šunų priežiūrą sakoma, jog „nuolat skalijančių šunų šeimininkai, regis, kažkaip išmoksta į tai nebekreipti dėmesio“. Pavyzdžiui, kai kurie nesistengia nuraminti savo šuns net tada, kai lojimas trukdo svarbiam pokalbiui.

Antra vertus, šuo gali būti ramus ir patenkintas, kai greta šeimininkas, bet tampa tikru košmaru kaimynams, kai šio nėra namie. Žinoma, savo augintinius mylime nepaisydami jų ydų, bet pamainomis dirbantis kaimynas arba už sienos gyvenanti mama, negalinti užmigdyti vaiko, kažin ar bus tokie atlaidūs. Be to, nuobodžiaujantys gyvūnai kartais darosi prislėgti, net agresyvūs.

Ypač didelė bėda su miestuose auginamais kambariniais gyvūnais — jų spartus dauginimasis. Paskaičiuota, kad Jungtinėse Valstijose kasmet pasaulį išvysta 17 milijonų šuniukų ir 30 milijonų kačiukų. Daugybė gyvenimą baigia prieglaudose, kur vien šioje šalyje kasmet jų užmigdoma nuo keturių iki šešių milijonų.

Kodėl tiek daug gyvūnų patenka į prieglaudas? Dažniausiai dėl to, kad jiems skirta meilė — trumpalaikė. Mielas šunelis arba žavus kačiukas užauga ir tampa nemažu  gyvuliu, kuriuo reikia rūpintis. Bet kartais niekas iš šeimynykščių neturi nei laiko, nei kantrybės su juo žaisti arba dresuoti. Gyvūnų specialistė bei knygų apie juos autorė dr. Džonika Njubi sako: „Priešingai įprastai nuomonei, tyrimai iš viso pasaulio rodo, jog pusė į prieglaudas patenkančių šunų nėra pamestinukai. Nebeapsikęsdami su augintinių lojimu, daroma žala ar neišsenkama energija ten juos atiduoda patys šeimininkai.“

Viename tinklalapyje kambarinių gyvūnų padėtis apibūdinama taip: „Jie tampa vienkartinio naudojimo daiktais: glamonėjami, kol žavūs, o kai tampa našta, paliekami. Toks abejingumas skverbiasi į mūsų kultūrą ir ją griauna.“

Į ką svarbu atsižvelgti

Norint kambarinį gyvūną laikyti mieste, ypač reikia viską apsvarstyti. Kad energingi augintiniai gerai jaustųsi, turi kasdien gauti palakstyti. Australijoje atlikus apklausą prieita prie tokios išvados: „Tiek fizinei, tiek psichinei šuns sveikatai reikalingas pasivaikščiojimas bei pratimai. Negaudamas deramai pasimankštinti, darysis sunkiai tramdomas.“ Tačiau daugelis šeimininkų po sunkios darbo dienos būna per daug pavargę, kad išvestų šunį pasivaikščioti ir leistų išlieti energiją.

Todėl prieš įsigyjant kambarinį gyvūną kiekvienam derėtų apsvarstyti štai ką: ar galėsiu jam skirti tinkamą dėmesį? Gal dėl mano gyvensenos augintinis didžiąją dalį dienos turės likti  vienas? Ar turėsiu laiko išvesti pasivaikščioti arba su juo pažaisti? Jei šunį reikės dresuoti, ar esu pasirengęs tai daryti pats arba vedžioti jį pas dresuotoją? Ar gyvūnas neatims laiko, reikalingo svarbesniems dalykams?

Kitas klausimas, kurį vertėtų apgalvoti, — kiek atsieis išlaikymas. Kambarinių gyvūnų savininkų apklausa parodė, kad Jungtinėse Valstijose vidutinės metinės išlaidos šuns veterinarinei priežiūrai — 196 doleriai, katės — 104. Žinoma, neįskaitant šėrimo bei kitų kasdienių poreikių. Be to, kai kur įvestas gyvūnų registracijos mokestis.

Būti nuosaikiam nelengva

Mūsų Kūrėjui, aišku, malonu, kai džiaugiamės jo sukurtais gyvūnais ir meilingai jais rūpinamės. Ar sutinkate, kad su jais negalima elgtis žiauriai? Tačiau daug kur dėl pramogos žmonės rengia žiaurias, net žūtbūtines gyvūnų kovas, pavyzdžiui, bulių, šunų ar gaidžių. Taigi taip gailestingai, kaip numatė Dievas, su jais elgiamasi ne visuomet.

Kitas kraštutinumas — kada besirūpinant savo keturkoju pamirštami daug reikšmingesni dalykai. Iš tikrųjų, kai prisirišimas prie gyvulio peržengia proto ribas, jo gyvybė gali pasirodyti svarbesnė nei žmogaus. Pavyzdžiui, pasakojama, jog kartą, vienoje veterinarijos ligoninėje kilus gaisrui, kai kurių gyvūnų šeimininkai „bandė prasibrauti pro užtvarą šaukdami, jog nori mirti kartu su savo numylėtiniais“.

Aišku, matyti mylimo gyvūnėlio žūtį skaudu. Bet net tada nereikėtų prarasti sveikos nuovokos. Kaip jau minėta, gyvūnai nesukurti panašūs į Dievą ir jiems neskirta gyventi amžinai kaip žmonėms. Apie tai, su kokiomis savybėmis Dievas sukūrė žmones, Šventajame Rašte pasakyta: „Jis įdiegė amžinybę į jų širdį.“ (Mokytojo 3:11) Tačiau apie gyvūnus nieko panašaus nerasime.

Taigi Biblijoje nesakoma, kad žudyti gyvūnus neleistina, — iš tikrųjų milijonams žmonių mėsa yra įprastas maistas. Bet užmigdyti kambarinį gyvūną, tarkim, kai jis serga ir kankinasi, galbūt atrodo sunki, liūdna išeitis! Tačiau jį mylintis žmogus gali nuspręsti, jog atimti gyvybę savo ištikimam keturkojui draugui greit ir be skausmo — geriau nei pratęsti jo kančias brangiai mokant už gydymą, kas galbūt smarkiai atsilieptų šeimos biudžetui.

Dievas myli mus, žmones, savo kūrinius, tad ar mes irgi neturėtume rodyti dėmesio ir meilės gyvūnams, jo patikėtiems mums rūpintis bei prižiūrėti? Tuos, kurie jaučia tokią meilę, dažnai patraukia nuostabi perspektyva ateityje gėrėtis jais, kaip Kūrėjas iš pradžių buvo numatęs. Plačiau apie tai — paskutiniame šios serijos straipsnyje.

[Iliustracija 7 puslapyje]

Kodėl kasmet prieglaudose užmigdoma milijonai kambarinių gyvūnų?

[Šaltinio nuoroda]

© Hulton-Deutsch Collection/CORBIS

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Gyvūno laikymas, ypač mieste, gali pareikalauti kur kas daugiau, nei daugelis šeimininkų įsivaizduoja

[Iliustracija 9 puslapyje]

Mūsų Kūrėjui malonu, kai su gyvūnais elgiamės meilingai