Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Gyvūnai — amžinam džiaugsmui

Gyvūnai — amžinam džiaugsmui

Gyvūnai — amžinam džiaugsmui

KOKIA didelė gyvūnų įvairovė, ir kiekvienas vis kitoks ne tik išvaizda, bet ir būdu! Meilė bei užuojauta jiems patraukia žmogų prie jų Kūrėjo. Taip atsitiko su Marija.

Maždaug prieš trejus metus moteris gyveno Lisabonoje (Portugalija). Kartą, paklydus jos mylimam šuniui, ji paskelbė apie tai per radiją. Būdama tikra, jog matė nusakytos išvaizdos šunį, Marijai paskambino viena Jehovos liudytoja. Susitikusios moterys augintinį surado. Liudytoja patikino Mariją, kad šiai, taip mylinčiai gyvulius, būtų gera gyventi Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje, ir paaiškino, jog tada tarp žmonių ir visų gyvūnų vyraus taika.

Marija sutiko apsilankyti liudytojų sueigoje. Tai, ką čia išgirdo ir pamatė, moterį taip sudomino, kad ji panoro studijuoti Bibliją. Ją tyrinėdama buvo labai sujaudinta visko, ką sužinojo apie Jehovą Dievą bei jo pažadą, kad žemėje įkurtame naujame teisingame pasaulyje žmonės gyvens amžinai. (Psalmyno 37:29; Jono 17:3) Galiausiai, 2002 metų vasario 16-ąją, Marija pasiaukojo Jehovai pasikrikštydama vandenyje.

Pradinis Dievo tikslas

Daugelis, kaip ir Marija, nelieka abejingi įrodymams iš Šventojo Rašto, kad pradinis Dievo tikslas ilgainiui bus pasiektas — žmonija amžinai gyvens žemės rojuje bei rūpinsis visa gyvūnija. (Pradžios 1:28) Biblijoje rašoma, jog Dievas „žemę paruošė ir padarė ne be reikalo“, bet „kad žmonės joje gyventų“. Akivaizdu, kad jie turėjo džiaugtis šia planeta bei jos gyvūnija nesibaigiančius amžius. (Izaijo 45:18, Vl)

Toliau Šventajame Rašte pabrėžiamas Dievo ryžtas įgyvendinti savo pradinį tikslą — atkurti žemės rojų. „Kaip kalbėjau“, — sako jis, — „tą ir padarysiu“. Jehova pareiškia: „Taip ir mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas.“ (Izaijo 46:11; 55:11, Brb)

Taip, Dievo nuo pat pradžių sumanyta, kad žmonės amžinai džiaugtųsi žemės rojumi. Galime būti visiškai tikri, jog galiausiai tas tikslas bus pasiektas. Patyrinėkime, ką apie gyvenimą Dievo naujajame pasaulyje atskleidžia Biblija. Pamatysime, kad iš tikrųjų visi gyvūnai — tiek naminiai, tiek laukiniai — gyvens santaikoje vienas su kitu ir su žmonėmis. (Izaijo 65:17, 21-25; 2 Petro 3:13)

Gyvūnai Dievo naujajame pasaulyje

Jehovos naujajame pasaulyje kiekvienas galės prisiliesti prie liūto karčių, paglostyti dryžuotą tigrą ir, žinoma, miegoti miške nebijodamas būti užpultas kokio plėšrūno. Atkreipkite dėmesį į šį Dievo pažadą: „Išvarysiu iš krašto plėšriuosius žvėris, ir jie [žmonės] gyvens saugiai net dykumoje ir miegos net miškuose.“ (Ezechielio 34:25; Ozėjo 2:20 [2:18, Brb])

Laukiniai gyvūnai paklus net mažiems vaikams! Šventajame Rašte teigiama: „Vilkas gyvens su avinėliu, leopardas gulės su ožiuku, veršis, jautis ir jaunas liūtas bus drauge, juos ganys mažas vaikas.“

Bet tai dar ne viskas! Toliau rašoma: „Karvė ir lokys ganysis, jų jaunikliai guls drauge ir liūtas ės šiaudus kaip jautis. Motinos maitinamas kūdikis žais prie angies urvo, ir mažas vaikas kiš ranką į gyvatės olą. Niekas nekenks ir nežudys mano šventame kalne. Kaip vanduo pripildo jūrą, taip žemė bus pilna Viešpaties pažinimo.“ (Izaijo 11:6-9, Brb)

Jehovos naujajame pasaulyje žmonės negyvens susikimšę dideliuose miestuose, nesvetinguose nei jiems, nei jų kambariniams gyvūnams. Tiesa, daugelis net ir dabar džiaugiasi savo augintiniais, turi nuosaikų požiūrį į juos bei deramai jais rūpinasi. Bet tik įsivaizduokite — turime nuostabią perspektyvą gėrėtis gyvūnais amžinai gyvendami teisingame naujame pasaulyje! Meilingas rūpinimasis jais tikrai teiks šlovę viso, kas gyva, Didžiajam Kūrėjui.

Jei nesate susipažinęs su nuostabiais Dievo tikslais — kaip Marija, kuri neseniai irgi dar jų nežinojo, — širdingai kviečiame susisiekti su šio žurnalo leidėjais arba kuo nors iš Jehovos liudytojų savo gyvenamoje vietoje. Jie mielai jums padės.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Dievo naujajame pasaulyje gyvūnais džiaugsimės amžinai