Kelionė prie didingųjų  krioklių

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ZAMBIJOJE

ĖJO 1855-ieji. Škotų misionierius ir keliautojas Deividas Livingstonas jau nebe pirmi metai tyrinėjo tuometiniam pasauliui dar mažai pažįstamą Afrikos kontinentą. Traukdamas į rytus palei vandeningąją Zambezę jis sutiko genčių, kurių žmonės net su baime pasakojo apie netoliese šniokščiantį milžinišką krioklį. Apgaubtas purslų miglos ir keliantis siaubingą dundesį jis vietinių pramintas Mosi-oa-Tunya — „Griaudžiantis rūkas“.

Tą triukšmadarį, šiandien vadinamą Viktorijos kriokliu, Livingstonas pasiryžo būtinai pamatyti. Štai pirmasis keliautojo įspūdis: „Visas nušiurpęs prišliaužiau prie bedugnės krašto ir akis išplėtęs žiūrėjau į milžinišką plyšį, kuris žiojėjo per visą plačiąją Zambezę; stebėjau, kaip maždaug kilometro pločio vandens srautas garma kokius trisdešimt metrų stačiai žemyn ir, pasiekęs tarpeklį, staiga susiaurėja iki penkiolikos ar dvidešimties metrų.“

Manoma, kad per potvynį Viktorijos krioklys, priklausantis tiek Zambijai, tiek Zimbabvei, tampa vandeningiausia krintančio vandens srove planetoje! Upei patvinus, 545000000 litrų per minutę vandens nešanti tėkmė krinta į milžinišką 108 metrų prarają. Tada visas Zambezės vanduo veržiasi pro gilų zigzago formos, mažiau nei 65 metrų pločio tarpeklį. Dėl tokių unikalių geologinių ypatybių Viktorijos krioklys iš tiesų stulbina.

Krioklį supančios gamtos grožis — kerintis. Dabar čia įkurtas nacionalinis parkas. Jame veša aibė visokiausių medžių ir kitų augalų, glaudžiasi begalė įdomių gyvūnų — begemotai, drambliai, žirafos, antilopės gnu, zebrai, net liūtai. Ant stačių uolų įsitaisę paukščiai, pavyzdžiui, ereliai bei reti sakalai Falco fasciinucha.

Livingstono žodžiais tariant, „Anglijoje niekas nieko panašaus nėra matęs. Ir nė vieno europiečio akis nebuvo to regėjusi. Panašiais vaizdais gėrėjosi tik angelai“. Šiandien, praėjus pusantro šimto metų nuo tada, kai Livingstonas išvydo šį krioklį ir pavadino jį Anglijos karalienės Viktorijos vardu, šimtai tūkstančių žmonių iš viso pasaulio kasmet atkeliauja ir patys patiria milžino didybę.

Viktorijos krioklys tikrai pelnytai laikomas gamtos stebuklu. Tačiau šalyje gausu didelių upių, kur šniokščia ir daugiau krioklių, nors gal ne tokių žinomų; jų grožis taip pat  gniaužia kvapą. Pažvelkime drauge į kai kuriuos.

Ngonjės krioklys

Kokie dveji metai iki išvydo Viktoriją, Livingstonas karštą, sausringą lapkričio dieną atkako prie Ngonjės krioklio, dar vadinamo Sioma. Apie tai, ką pamatė, vėliau rašė: „Krioklio viršuje kyšančios salos padengtos neapsakoma žaluma. Nuo iškilusios virš krioklio uolos man atsivėrė reginys, nuostabiausias iš visų kada nors matytų.“ Ngonjės krioklį šiandien lankantys turistai nuoširdžiai pritars tiems žodžiams.

Livingstonas toliau pasakoja: „Žemiau upė daug kilometrų teka vaga, ne platesne kaip šimtas metrų. Nepaliaujanti vandens tėkmė kunkuliuoja tarsi virtų, todėl net geriausias plaukikas sunkiai išsilaikytų paviršiuje.“

Lumangvės krioklys

Daugelis kitų Zambijos krioklių sunkiai prieinami, todėl iki šiol civilizacijos nepaliesti. Dydžiu jie labai skiriasi. Štai Lumangvės krioklys atrodo lyg miniatiūrinė Viktorijos krioklio kopija. Tačiau jis ne toks jau mažas. Vienoje vietoje Lumangvės vandenys krinta kokius 30 metrų ir srovės plotis — daugiau kaip 100 metrų. Nuo krioklio kyla toks tirštas rūkas, kad aplink netgi veša šiek tiek drėgnųjų miškų.

Kalambo krioklys

Kalambo krioklys — aukščiausias Zambijoje. Upė, leisdamasi nuo aukšto plokščiakalnio į Rytų Afrikos lūžių zonos slėnį, krinta nuo plikų uolų daugiau nei du šimtus metrų; sausuoju sezonu ant jų peri reti didieji gandrai marabu.

„Tad Kalambo krioklys yra antras pagal aukštį dar civilizacijos nepaliestas Afrikos krioklys [jį lenkia tik Tugelos krioklys Pietų Afrikoje] ir dvyliktas pasaulyje — daugiau nei dvigubai pranoksta Viktorijos krioklį“ — rašoma National Monuments of Zambia.

Nors šį krioklį pamatyti ir sunku, vietinis rašytojas C. A. Kuarmbis vadina jį „vienu įsimintiniausių Afrikos reginių“. Jis pranašauja: „Dar ilgai ne bet kas galės čia apsilankyti... Kalambo pasiekiamas tik išrinktiesiems.“

Iš tiesų kol kas daugelis Zambijos krioklių bei kitų patrauklių gamtos vietų sunkiai prieinamos. Leidinys National Monuments of Zambia pažymi, jog dažnai „į tas glūdumas nusigauti įmanoma tik visureigiu, o kartais — vien pėsčiomis“. Žinoma, iš dalies todėl jos ir ypatingos. Vis dėlto lankytojai labai kviečiami. Zambijos Nacionalinio paveldo apsaugos komisijos narys, geologas aplinkosaugininkas Kagosis Mvamulovis paaiškina, jog organizacijos tikslas — padaryti tuos nuostabius gamtos kampelius lankomais, tuo pat metu išsaugant nepaliestą jų grožį.

Didžiausias Zambijos turtas

Knygoje „Zambija“ Ričardas Vonas rašo: „Zambija iki šiol yra itin stulbinančios gamtos šalis — toli gražu ne visa išvaikščiota turistų bei vietinių gyventojų... Šalis apdovanota neapsakoma įvairove ežerų, upių, miškų ir kalnų.“ Tačiau ne tai tikrasis jos turtas.

„Tenykščiai garsėja šiluma, linksmumu ir lanksčiu būdu“, — sako Vonas. Kaip teigia kitas rašytojas, Dovydas Bristou, „Zambijos širdis yra žmonės — šilti kaip Afrikos saulė.“ Jei kada lankysitės šiame pasakiškame krašte, tikrai tuo įsitikinsite.

 [Žemėlapis/iliustracijos 18 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

TANZANIJA

KONGO DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA

ANGOLA

ZAMBIJA

KALAMBO KRIOKLYS

LUMANGVĖS KRIOKLYS

Lusaka

NGONJĖS KRIOKLYS

VIKTORIJOS KRIOKLYS

ZIMBABVĖ

MOZAMBIKAS

INDIJOS VANDENYNAS

[Iliustracijos]

Lumangvės krioklys — „miniatiūrinė Viktorijos krioklio kopija“

Kalambo krioklys — dvigubai aukštesnis už Viktorijos krioklį

Ngonjės krioklys — „čia retai teprireiks dalintis erdve su kuo kitu“

[Šaltinių nuorodos]

Lumangvės bei Ngonjės kriokliai: Marek Patzer/www.zambiatourism.com; žemėlapis: Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Viktorijos krioklys — „Griaudžiantis rūkas“

[Šaltinio nuoroda]

Marek Patzer/www.zambiatourism.com