Moldovos „vyno kasykla“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO MOLDOVOJE

KIŠINIOVO (Moldovos sostinės) priemiestyje Krikovoje kokių 80 metrų gylyje išsirangęs 120 kilometrų ilgio labirintas. Kadaise čia buvo kasamos klintys.

Tačiau pastaruosius 50 metų vėsiuose požemiuose laikomi vieni puikiausių Europos vynų. Senojoje kasykloje eilės stati̇̀nių bei butelių užima daugiau kaip 60 kilometrų tunelių. Manoma, kad tai didžiausias vynrūsis pietryčių Europoje, nes čia telpa 350 milijonų litrų vyno.

Tęsiama sena tradicija

Moldovoje puikiai dera vynuogės. Šalis yra toje pačioje lygiagretėje kaip ir Burgundija — garsi Prancūzijos vyndarių provincija. Vidutinis klimatas šildo derlingą Moldovos žemę. Gaminti vyną čia pradėta 300 m. p. m. e., kai graikų pirkliai pirmą kartą atvežė vynmedžių. Nuo to laiko vynininkystės tradicijos tęsiamos, nors šalį siaubė gotai, hunai, įvairūs feodalai.

XVI—XVIII šimtmečiais krašte viešpatavo Osmanų imperija ir dėl religinių priežasčių apribojo vyno gamybą. Tačiau XIX amžiuje Moldovą savo valda paskelbė Rusijos carai ir ėmė visokeriopai remti vyno pramonę. Iš Prancūzijos atvežė įvairių vynmedžių ir jų plantacijos suklestėjo. Po Antrojo pasaulinio karo naujoji šalies valdytoja, Sovietų Sąjunga, palaipsniui vynininkystę modernizavo. Moldova tapo visos Sovietų Sąjungos vyno ir vaisių sostine. Būtent sovietams atėjo į galvą, jog kasyklos tuneliai puikiai tinka saugykloms. Apsilankykime šiame unikaliame vynrūsyje ir sužinosime kai kurias jo paslaptis.

 Į požeminį miestą

Įvažiavę į vyno daryklos teritoriją pamatome įėjimą — bokštą, kuris tarsi prilipęs prie klintyse iškirsto statinio, panašaus į Prancūzijos kaimo trobą. Bet iš viso to nenuspėsi, kas slypi po žeme. Netoli pagrindinių vartų išvystame plačiai pražiotus tunelio nasrus — dydis stulbinantis. Juose lengvai prasilenktų pora sunkvežimių!

Mašiną įvairuojame į požemį. Netrukus mums į pagalbą atskuba gidė. Be galo sukinėdamiesi po labirintą suvokiame, kad be jos — pasiklystume.

Vienas iš mūsų paklausia: „O kur išgabeno kadaise čia iškastas klintis?“

„Sunaudojo statybose Kišiniove, — sako gidė. — Klintys yra puiki statybinė medžiaga, nes pasižymi geromis izoliacinėmis bei garsą sugeriančiomis savybėmis.“

Nusileidę į 70 metrų gylį, patenkame į nykią prieblandą, nes šviesos čia mažai. Sustojame ties kryžkele, kur išsišakoja keliai, iš šonų apstatyti ilgomis eilėmis didžiulių vyno statinių. Atkreipiame dėmesį į tų gatvių pavadinimus, duotus pagal vyno rūšis. Pinot, Feteasca ir Cabernet — tai tik keletas vardų, sužadinusių vaizduotę.

Mūsų palydovė pasakoja, kad ąžuolinėse statinėse dažniausiai brandinami neputojantys, o mažesnėse metalinėse — putojantys vynai. Pamatome keletą darbininkų, todėl pasidomime, kiek iš viso jų dirba. Gidė atsako: „Apie 300. Kiaurus metus jie dėvi šiltus drabužius, nes čia gan vėsu. Darbuotojai įsitikinę, kad tokia aplinka gera ne tik vynui, bet ir žmonėms — padeda išlikti jauniems. Tad visai nesijaudina dėl šalčio.“

Toliau mums rūpi apžiūrėti putojančio vyno saugyklą. Matome šimtus butelių, suguldytų  kaklais žemyn 30 laipsnių kampu. Mums paaiškina: „Kai buteliai šitaip sudedami, nuosėdos susirenka prie kamščio. Paskui kamštis staiga atšaldomas ir ištraukiamas su visomis drumzlėmis. Tada butelis užkemšamas galutinai.“

Netrukus atvažiuojame prie aukščiausios rūšies vyno saugyklos. Gidė pasakoja: „Čia laikoma daugiau kaip milijonas butelių geriausio vyno. Beveik visos vyną gaminančios Europos šalys yra atsiuntusios po keletą butelių savo geriausios produkcijos. Seniausias — 1902 metų vynas iš Jeruzalės, skirtas žydų Paschai. Prieš kelerius metus už šį butelį vienas žmogus pasiūlė 100000 JAV dolerių. Tačiau pasiūlymas buvo atmestas. Aišku, tas vynas neįkainojamas.“

Taip pat sužinome, jog vynas čia šiaip jau laikomas visiškoje tamsoje. Šviesa įjungiama tik kelioms minutėms, atėjus lankytojams. Greitai peržvelgę dulkėmis padengtų butelių etiketes suvokiame, kad dauguma vynų senesni už mus pačius!

Ekskursija baigiasi degustavimo kambariuose. Didžiausias vadinamas Prezidentine banketų sale. Už ilgo ąžuolinio stalo su priderintomis kėdėmis gali susėsti 65 žmonės. Sovietų Sąjungos laikais čia rengdavo oficialius valstybinius pietus. Šiandien gerai apšviesta šviesiai dažyta salė vis dar tinkama oficialiems valstybiniams priėmimams.

Svečių kambarys (Sala Kasa Mare), kuriame galima priimti 15 žmonių, apstatytas pagal moldavų tradicijas. O Sarmatijos jūros banketų salėje prie apskrito stalo degustuoti vyną ir valgyti gali 10 žmonių. Įdomiausios šioje patalpoje — lubos. Kitados čia būta povandeninio urvo, todėl aiškiai matomos suakmenėjusios kiautuotų vėžiagyvių bei kitų jūros gyvių liekanos. Gidė pamini, jog senovėje visa šių dienų Moldova buvo „Sarmatijos jūros dugnas“.

Netoli vynrūsio auga ąžuolai; iš jų padaryti ir visų minėtųjų bei Jurijaus Gagarino banketų salės baldai. Garsusis kosmonautas Krikovoje lankėsi 1966-ųjų spalio 8—9 dienomis. Padėkos laiške jis parašė, jog čia ‘net išrankiausias vyno žinovas ras jam patinkantį’.

Mūsų palydovė dar pasakė: „Per 50 vynrūsio gyvavimo metų čia apsilankė žmonės iš daugiau nei šimto šalių. Sovietų Sąjungos laikais mūsų putojantis vynas garsėjo kaip Sovietskoje šampanskoje. Tik nedaug kas žinojo, kad jis pagamintas Moldovoje. Dabar jis vadinamas Cricova. Be to, yra raudonasis ir baltasis.“ Nuoširdžiai padėkojome vadovei už pasakojimus ir įdomią ekskursiją.

Išėję iš labirinto atsiduriame lyg kitame pasaulyje. Lauke karšta ir saulėta. Danguje nė debesėlio. Pakeliui į Kišiniovą matome, rodos, begalines eiles išpuoselėtų vynuogienojų, svyrančių beveik prinokusiomis kekėmis.

[Žemėlapiai 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

UKRAINA

RUMUNIJA

MOLDOVA

Kišiniovas

[Iliustracija 24 puslapyje]

Krikovos vyno daryklos įėjimas įrengtas bokšte

[Iliustracija 24 puslapyje]

Vienas iš gatvių pavadinimų 120 kilometrų labirinte

[Iliustracija 24 puslapyje]

Įvažiavimas į vynrūsį

[Iliustracija 24 puslapyje]

Čia laikoma daugiau kaip milijonas butelių aukščiausios rūšies vyno