Žavusis Airijos Barenas

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AIRIJOJE

JIS žavus ne visiems. Kai kurie laiko jį tik skurdžia, akmenuota dykuma. „Čia nėra užtektinai vandens nusiskandinti, medžio pasikarti, žemės pasilaidoti“, — pasakė anglų generolas leitenantas Edmundas Ludlou, apsilankęs 1651 metais.

Vis dėlto daugumą keliautojų ši vieta traukia. Gamtininkai, botanikai, archeologai, istorikai bei tūkstančiai kitų, nuolat atvykstančių, turi įvairių priežasčių vadinti ją „žaviu ir stulbinančiu žemės kampeliu“. Kur ši vietovė? Kodėl ją pamėgo tiek skirtingų žmonių?

„Akmenynas“

Ji yra pačiame Europos pakraštyje — Airijos vakariniame krante tarp piečiau stūksančių garsiųjų Moherio uolų ir Golvėjaus įlankos šiauriau. Tai — Barenas. Pavadinimas kilęs iš airiško žodžio boireann ir reiškia „akmenynas“.

Visas kraštovaizdis — vien akmenys. „Kažkaip atsiradę formuojantis žemei, didžiuliai pilkos klinties ruožai, nusėti masyviais rieduliais, [daug kur] driekiasi kiek akys užmato“, — teigiama viename turisto vadove. Iš tikrųjų Barenas, apimantis maždaug 1300 kvadratinių kilometrų, yra milžiniški klinties telkiniai. Šioje „paslaptingoje dykynėje“, regis, nėra nė grumstelio dirvožemio.

Tarsi „gigantiška krosnis“

Klinties luitus, vadinamus klintais, vėjas ir lietus pavertė įstabiomis figūromis, teikiančiomis Barenui savitą atšiaurų grožį. Tačiau ne tas unikalus gražumas patraukė žmones, apsigyvenusius čia prieš tūkstančius metų. Juos labiau domino tai, kad Barene ištisus metus buvo apsčiai žolės galvijams.

Didžiulius klinties klodus, kai kur daugiau nei 900 metrų storio, galima palyginti su „gigantiška krosnimi: vasarą jie sugeria šilumą, o žiemą lėtai atiduoda“. Be to, klimatą švelnina vandenynas, todėl atsikėlėliams čia buvo puikios sąlygos ūkininkauti.

Pirmieji statytojai

Anie ūkininkai, kaip ir kitos praėjusios kartos, Bareno kraštovaizdyje paliko pėdsaką. Čia stūkso daug antkapinių statinių iš didžiulių akmens blokų. Vienas žymiausių — Polnabronės dolmenas, pastatytas gerokai iki Kristaus laikų. Ką matome šiandien, tėra buvusio kapo liekanos — vien masyvios klinties plokštės, iš kurių anie statytojai sukūrė paminklą savo „garsiems mirusiesiems“. Ekspertų nuomone, pačioje pradžioje kapas buvo apkrautas aukšta krūva akmenų ir apipiltas žemėmis.

 Dar iki apsigyvenant Airijoje keltams, žmonės Barene savaip įsiamžino statydamiesi akmenines pleišto formos kapavietes. 1934-aisiais Gleninšine vienas jaunuolis rado, kaip pats sakė, „keistą daiktą“. Paaiškėjo, kad tai — nagingai padaryta auksinė antkaklė, dabar laikoma „vienu iš nuostabiausių Airijos vėlyvojo bronzos amžiaus juvelyrinių dirbinių“.

Daug paslapčių gaubia šias senovės tautas. Kas jos iš tikrųjų buvo? Ką tikėjo? Kam skirti jų statiniai, tokie kaip iškilę ant vadinamosios Turlou kalvos viršūnės? Ar ši mįslinga vieta — buvęs senovės gynybinis fortas, o gal šventovė atlikti religiniams ritualams? Niekas tiksliai nežino.

Vėlesnės bendruomenės iš akmenų ar žemės statė daug ratu apjuostų fortų — senovinių įtvirtintų sodybų. Kitos kartos lipdė bažnyčias, vienuolynus, pilis.

Požeminis Barenas

Nuostabus netgi požeminis Barenas. Vanduo, prasiskverbęs į gilesnius akytos klinties sluoksnius, sukūrė „vieną puikiausių Airijos karstinių regionų“. Po žeme gausu olų ir urvų. Daugumoje jų sruvena upeliai, teka upės, šniokščia kriokliai. Viename urve, pavadintame Pol an Ainonu, kabo ilgiausias Europoje stalaktitas. Jis siekia daugiau kaip 9 metrus!

Daugelyje urvų tyko pavojai, todėl apdairūs lankytojai renkasi Alvio urvą. Šis, kiek saugesnis, vienintelis Barene atviras plačiajai visuomenei. Čia pamatysite rudojo lokio, išnykusio Airijoje prieš daugiau kaip tūkstantį metų, pėdsakus. Urve temperatūra visus metus būna apie 10°C, tad  jame lokiai, atrodo, žiemodavo. Gilioje klintinio kalno oloje galima gėrėtis keistų formų stalaktitais, stalagmitais bei kitais neįprastais karstiniais dariniais. Kartu mėginkite įsivaizduoti, su kokia jėga anksčiau tryško srovė, kalne išgraužusi tokias olas ir urvus.

„Augalų margumynas“

Barenas išsiskiria ir ypatinga augalija. Jo kraštovaizdis — „vienas margiausių ir nuostabiausių Europoje“, — sako vienas rašytojas. Tai — pajūris bei kalnų šlaitai, pievos ir miškingos vietovės. Čia šimtai visiškai uždarų slėnių, atsiradusių prieš tūkstančius metų sugriuvus kai kurioms Bareno urvų sistemoms. Įdomūs ežerai, vadinami turlochais, sumažėjus gruntinio vandens lygiui vasaros mėnesiais virsta pievomis. Akmeninės sienos — kai kurios tūkstančių metų senumo — supa kiekvieną žalią lopinėlį.

Šią nuostabią aplinką dar paįvairina klintyje atsiradę įtrūkiai ir plyšiai. Kai kurie — net iki 2 metrų gylio. Izoliuotos dirvožemio salelės, susidariusios tokiose ertmėse, — saugus prieglobstis visokių rūšių augalams.

Barene, anot botaniko Kiliano Rodeno, „reti įspūdingi augalai veša tokiais sąžalynais kaip ramunės ar dagiai“. Jų čia tarpsta per 600 rūšių. Tačiau Bareną savitą daro ne augalų įvairovė ar gausa, o jų susimaišymas. Tai, kad „šiame mažame vakarinės Airijos kampelyje drauge augti ir klestėti geba arktinė, alpinė bei Viduržemio jūros flora, kalkinį dirvožemį mėgstantys bei jo nepakenčiantys augalai“, glumino ir trikdė botanikus ilgus amžius.

Puošnus mėlynžiedis pavasarinis gencijonas, laikomas alpine gėle, Barene tarpsta net jūros lygyje. Visai šalia glaudžiasi arktiniai bei subtropikų augalai, pavyzdžiui, aštuonikė driada ir laumiaplaukis adiantas. Čia randama daugiau kaip 20 rūšių orchidėjų. Gausiai veša ankstyvieji čiobreliai, paprastieji kiškiakopūsčiai, taip pat raudonžiedžiai snapučiai, paprastieji garždeniai, pajūrinės gvaizdės bei daugybė kitų. Bareną išties tinka vadinti „augalų margumynu“.

Tiesa, Barenas akmenuotas. Tačiau ne skurdi dykuma. Jame akivaizdus kūrinijos grožis bei įvairovė. Jis įkvepia, uždega jausmus, sužadina vaizduotę, pakelia dvasią. Aplankykite Airiją. Galbūt nuvyksite ir į žavųjį Bareną.

[Žemėlapis 22 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ŠIAURĖS AIRIJA

AIRIJA

Barenas

[Iliustracija 23 puslapyje]

Bareno panorama

[Iliustracija 23 puslapyje]

Stačios 200 metrų Moherio uolos Atlanto pakrantėje

[Iliustracija 23 puslapyje]

Požeminis Barenas irgi žavus (įklija)

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of Aillwee Caves

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 22 puslapyje]

Courtesy www.burrenbeo.com

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

Gėlės: Courtesy www.burrenbeo.com