Didžiausia pasaulyje oro balionų šventė

KIEKVIENĄ spalį Albukerkės miestelyje (Naujosios Meksikos valstija, JAV) devynetą dienų nesiliauja eismo kamščiai. Vairuotojai sulėtina greitį arba ir visai sustoja norėdami pasigrožėti milžiniškomis flotilėmis spalvingų balionų, kybančių giedrame rudens danguje.Tai — kasmetinė Albukerkės „Kodak“ tarptautinė balionų šventė, sutraukianti daugiau nei 800000 svečių.

Tad nesunku suprasti, kodėl eismas sulėtėja. Tik įsivaizduokite! Šimtai balionų — paprastai nuo 15 iki 25 metrų aukščio — kartu kyla į gaivų ryto orą ir sklendžia virš Albukerkės per Rio Grandės upę. Panoramą dar įspūdingesnę daro priešais stūksantys vaizdingi trijų kilometrų aukščio Sandijos kalnai.

Šventė pamažu išaugo į didžiulio masto renginį. O viskas prasidėjo 1972 metais. Tuomet iš mašinų stovėjimo aikštelės buvo paleista tik 13 balionų. 1978-aisiais susirinko 273 komandos ir balionų šventė tapo  didžiausia pasaulyje. 2003-iaisiais pasirodė jau 720 balionų. Komandos atvyko iš daugelio JAV valstijų ir maždaug 20 kitų šalių. Žiniasklaidai atstovavo daugybė organizacijų bei pavienių fotografų, todėl šventė išgarsėjo kaip „pasaulyje labiausiai fotografuojamas įvykis“. 2000-aisiais naujo tūkstantmečio iškilmėse dalyvavo per 1000 komandų — apie 20 procentų pasaulyje žinomų balionų.

Kaip balionai veikia

Dauguma šventėje pasirodančių balionų į padanges pakeliami naudojant karštą orą; jį įkaitina prie baliono angos pritvirtintas degiklis. Kupolas pagamintas iš sintetinio pluošto, padengto poliuretanu, — kad būtų mažiau pralaidus orui. Prie baliono pritvirtintas krepšys, arba gondola, pilotui ir keleiviams. Kupolas pripučiamas dviem etapais. Iš pradžių į jį, išskleistą ant žemės, galingu ventiliatoriumi pučiamas šaltas oras, paskui — karštas, įkaitintas propano degikliu. Jis kelia balioną, bet šis lieka tvirtai prirakintas prie žemės, kol pilotas bus pasirengęs skrydžiui. Ore balionas priverčiamas kilti pasukant degiklį ir vis paduodant karšto oro. Kai reikia žemėti, leidžiama orui atvėsti arba atidaroma kupolo viršuje anga, kad šiek tiek karšto oro išeitų.

Šventės metu šios rūšies balionai dažniausiai aprūpinami tik tokiu kiekiu propano, kad keletą valandų išsilaikytų žemiau nei 600 metrų aukštyje. Todėl oreiviai, įskaitant komandos narius, kurie stebi skrydį nuo žemės, turi atidžiai parinkti saugią nusileidimo vietą — atvirą aikštelę toliau nuo judrių gatvių, kur nėra elektros laidų.

Kai kurie balionai pripildyti helio arba vandenilio dujų. Tie, kitaip nei varomi karštu oru, pakilę gali išsilaikyti kelias dienas. Šių balionų oreiviai rungtyniauja, kuris toliau nuskris 3000—4500 metrų aukštyje.

Iš tikrųjų balionai nėra valdomi. Jie skrenda pavėjui. Tačiau prityręs pilotas sugeba kontroliuoti kryptį pakildamas aukščiau arba kiek nusileisdamas, kad patektų į oro srautą, judantį norima linkme. Šiuo atžvilgiu Albukerkė — balionų sportui ideali vieta. Ten kalnų apjuostame upės slėnyje žemutiniuose oro sluoksniuose vėjai pučia viena kryptimi, o aukštutiniuose kita — priešinga. Todėl nesunku grįžti atgal.

Jaudinantis reginys

Kad šventė vyktų sėkmingai ir saugiai, talkina per 2000 savanorių. Šiam sudėtingam renginiui vadovauja prityręs oreivis. Jo pareigos koordinuoti šimtų balionų pakilimą primena vadovavimą judriam oro uostui. Tik įsivaizduokite, koks reginys! Balionams kylant spalvų bei originalių formų kaleidoskopą lydi suaugusiųjų bei vaikų, kurie viską stebi išplėtę akis, susižavėjimo bei nuostabos šūksniai. Žiūrėkite! Štai skrenda varlė, meška, triušis! O ten dinozauriukas, sklando milžiniška karvė, dvi kiaulės, toliau auksinė žuvelė, vardu Suši, klounas, didžiulė skardinė limonado, kaubojaus batas, ryšulėlis raudonųjų pipirų ir daug daug kitokių keistenybių.

Tokiai spalvų bei formų gausai ryškioje dangaus mėlynėje nelieka abejingas joks fotografas! O vakare atsiveria kitaip didingas reginys — tamsus dangus nusėtas šimtais balionų, kurių kiekvieno degiklis švyti tarsi žvakė popieriniame žibinte.

Gal tik nedaugeliui iš mūsų teko matyti balionų šventę arba patirti skridimo jais džiaugsmą. Bet, žiūrėdami į šias nuotraukas, bent jau savo vaizduotėje galėsite pakilti į rudens dangų virš Albukerkės.

 [Iliustracijos 18 puslapyje]

1. Žemėje kiekvienam balionui paprastai reikia keturių—aštuonių asmenų komandos

2. Kylant propano degikliu pučiamas karštas oras

3. Naktį balionai švyti

4. Įvairūs balionų modeliai

[Šaltinio nuoroda]

1 ir 2 nuotraukos: Raymond Watt/Albuquerque International Balloon Fiesta