Gyvenimas virš debesų

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BOLIVIJOJE

VIENUMA, didingi reginiai, malonūs pasivaikščiojimai, laipiojimas bei slidinėjimas daugybę atostogautojų vilioja į kalnus. Be to, milijonai žmonių nuolatos gyvena kalnų slėniuose ir plokščiakalniuose, kurie yra aukščiau nei dauguma debesų. Tačiau toks aukštis savotiškai veikia sveikatą, primena apie save važiuojant automobiliu ir net gaminant valgį. Kokia šių nepatogumų priežastis ir ką daryti? Pirmiausia išsiaiškinkime, ar iš tikrųjų kalnuose gyvena tiek daug žmonių.

Daugelis aukštikalnių tapo ekonominio augimo zonomis. Štai milijonai Meksiko gyventojų įsikūrę aukščiau nei 2000 metrų viršum jūros lygio. Labai aukštai, per 1500 metrų viršum jūros lygio, išsidėstę ir Denveris (Kolorado valstija, JAV), Nairobis (Kenija) bei Johanesburgas (Pietų Afrika).  Himalajuose milijonai namų stovi daugiau nei 3 kilometrų aukštyje. Anduose keli dideli miestai yra per 3300 metrų virš jūros lygio, o žmonės dirba kasyklose 6 kilometrų aukštyje. Kadangi aukštikalnės taip apgyventos, dabar yra bandoma ištirti, kaip organizmas prisitaiko prie tokių sąlygų. Šių dalykų žinojimas padidina mūsų dėkingumą už tai, kaip nuostabiai esame sukurti.

Ko tikėtis

Tai, ką Degas patyrė atvykęs į Andus, pažįstama daugeliui turistų. Jis pasakoja: „Oro uoste imdamas lagaminus staiga pajutau svaigulį ir vos nenualpau. Nors tai greit praėjo, pirmąsias dvi savaites skaudėjo galvą, sutriko miegas. Staiga pabusdavau nuo dusulio. Paskui porą mėnesių neturėjau apetito, greitai pavargdavau ir norėjosi daugiau miegoti.“ Jo žmona Keti priduria: „Maniau, jog visos tos kalbos apie aukštikalnių sunkumus, — tik žmonių vaizduotės padarinys. Dabar žinau — taip nėra.“

Jei kada nors patirtumėte miego sutrikimą, koks kamavo Degą, ko gero, pasakytumėte, jog tai baisu. Miegodamas žmogus gali tarpais kelioms sekundėms liautis kvėpavęs. Dėl to kartais staiga pabunda gaudydamas orą.

Kai kurie atvykę į aukštikalnę nepatiria jokių sunkumų. Kitiems nemalonūs pojūčiai prasideda jau 2 kilometrų aukštyje. Maždaug pusei atvykusiųjų taip atsitinka 3 kilometrų aukštyje. Įdomu, kad nuolatiniai kalnų gyventojai, sugrįžę namo po vienos dviejų savaičių, praleistų žemai, pajunta tokius pat simptomus. Kodėl?

Kodėl aukštis mus veikia

Daugiausia sunkumų atsiranda dėl deguonies stygiaus. Kuo aukščiau, tuo atmosferos slėgis žemesnis. Įkvėpus oro 2 kilometrų aukštyje, deguonies į plaučius patenka 20 procentų mažiau nei esant jūros lygyje, o 4 kilometrų aukštyje — 40 procentų mažiau. Jo trūkumas turi įtakos didumai organizmo funkcijų. Sumažėja raumenų pajėgumas, nervų sistema nepakelia didesnės įtampos, o virškinimo traktas prasčiau pasisavina riebalus. Paprastai, kai reikia daugiau deguonies, žmogus savaime pradeda intensyviau kvėpuoti ir taip patenkina poreikį. Kodėl dideliame aukštyje yra kitaip?

Kaip organizmas kontroliuoja kvėpavimo dažnumą, nėra iki galo išaiškinta. Bet, kada kūnui tenka fizinis krūvis, intensyviau kvėpuoti pradedate ne tik dėl deguonies trūkumo. Veikiau tai daryti verčia raumenims dirbant susikaupęs kraujyje anglies dvideginis. Būdami labai aukštai kvėpuojate intensyviau, bet nepakankamai, kad kompensuotumėte nuolatinį deguonies stygių.

Kas sukelia galvos skausmus? Pasaulyje pirmajame Aukštikalnių medicinos ir fiziologijos kongrese, kuris buvo surengtas La Pase (Bolivija), vienas pranešėjas paaiškino, jog daugelis kalnų ligos požymių pasireiškia dėl smegenyse besikaupiančio skysčio. Kai kam tai sukelia spaudimą galvoje. Matyt, dėl skirtingo kaukolės dydžio šį poveikį jaučia ne visi. Tačiau pasitaiko, — nors ir retai, — kad net iškyla pavojus gyvybei. Neklusnūs raumenys, pablogėjęs regėjimas, haliucinacijos bei psichikos sutrikimas yra signalas skubiai ieškoti medicininės pagalbos ir leistis žemyn.

Protingas atsargumas

Didelio aukščio poveikis atkeliavus į kalnus stipriausiai pasireiškia maždaug antrą trečią dieną. Todėl prieš atvykstant ir jau pasiekus kelionės tikslą pirmąsias kelias dienas geriausia valgyti tik lengvą maistą, ypač vakare. Riebius patiekalus geriau pakeisti turinčiais daug angliavandenių, pavyzdžiui, ryžiais, avižomis ar bulvėmis. Išmintinga atkreipti dėmesį į patarimą: „Pusryčiauk kaip karalius, vakarieniauk — kaip elgeta.“ Be to, venkite fizinio pervargimo, nes gali ištikti kalnų ligos priepuolis. Jaunimas dažniausiai  linkęs šio perspėjimo nepaisyti, todėl paprastai nukenčia labiausiai.

„Užsidėkite kepuraitę ir išsitepkite kremu nuo įdegimo.“ Tai irgi geras patarimas, nes plonesnis atmosferos sluoksnis menkiau saugo nuo pavojingų saulės spindulių. Jie gali sudirginti akis ar net joms pakenkti, todėl užsidėkite akinius nuo saulės. Be to, retas kalnų oras sausina akis ir jos susierzina dar labiau. Todėl patariama gerti daug skysčių.

Turintiems didelį antsvorį ar padidėjusį kraujospūdį bei sergantiems pjautuvine anemija, širdies arba plaučių ligomis gydytojai pataria prieš ryžtantis tokiai išvykai kruopščiai pasitikrinti sveikatą. * Jei sergate stipria sloga, bronchitu arba plaučių uždegimu, būtų išmintinga kelionę atidėti, nes dideliame aukštyje dėl kvėpavimo takų infekcijos arba didelio fizinio krūvio plaučiuose gali pavojingai padaugėti skysčio. Susirgę kvėpavimo takų ligomis, kartais deguonies pritrūksta ir labai blogai pasijunta net vietiniai aukštikalnių gyventojai. Kita vertus, kenčiantieji nuo astmos kalnuose dažniausiai jaučiasi geriau. Grupė medikų iš Rusijos minėtame Aukštikalnių medicinos ir fiziologijos kongrese papasakojo, kad jie tokius ligonius gydo klinikose, įrengtose dideliame aukštyje.

Prisitaikyti įmanoma

Gyvenimo kalnuose bijoti nereikia. Iš tikrųjų kai kurie kalnų regionai, pavyzdžiui, Kaukazas garsėja daugybe vietinių ilgaamžių. Yra tokių, kas metų metais ištveria ypač dideliame aukštyje. Vienas Atsibuskite! skaitytojas iš Andų pasakoja: „13 metų gyvenau 6 kilometrų aukštyje ir dirbau kasykloje netoli ugnikalnio viršūnės. Trupinti sieros luitus kūju buvo sunkus darbas. Tačiau vakarais žaisdavome futbolą!“ Žmogui duota tokių nepaprastų sugebėjimų prisitaikyti prie naujų sąlygų, kad negali̇̀ atsistebėti Kūrėjo išmintimi. Tad kaip mūsų organizmas dideliame aukštyje įveikia deguonies stygių?

Pirmoji reakcija — priverčiami sparčiau darbuotis širdis bei plaučiai. Tuomet iš kraujo pašalinama dalis plazmos, dėl to padidėja deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių koncentracija. Per trumpą laiką smegenys, — o tai svarbiausia, — aprūpinamos didesniu kiekiu kraujo. Po keleto valandų kaulų čiulpai jau būna pagaminę papildomai raudonųjų kraujo kūnelių, kurie gali  būti prisitaikę dar veiksmingiau pernešti deguonį. Tai reiškia, kad nors visiškai priprasti prie didelio aukščio reikia kelių mėnesių, širdies ritmas bei kvėpavimas normalizuojasi vos per keletą dienų.

Sunkiau važiuoti bei ruošti valgį

Deguonies trūksta ne tik žmogaus organizmui. Vangus pasidarys ir jūsų automobilis. Vietinis mechanikas gali pritaikyti degalų mišinį ir pagreitinti uždegimą, bet automobilio galingumas vis tiek bus mažesnis. O kas darosi virtuvėje?

Suzmekęs pyragas, trupanti duona, niekaip neišverdančios pupelės, skystas virtas kiaušinis — tai tik kai kurios bėdos, galinčios privesti virėją prie ašarų. Kodėl taip atsitinka ir ką daryti?

Virtuvėje dažnesnės ir akivaizdesnės nesėkmės ką nors kepant. Dėl žemesnio oro slėgio dujos, verčiančios duoną ar pyragą kilti, kalnuose plečiasi labiau nei jūros lygyje. Kai jų pūslelės tešloje labai išsipučia, gaminys pasidaro trapus arba dar blogiau — subliūkšta ir pyragas išeina supuolęs. Bet išvengti tos bėdos nesunku. Jei tešla kildoma plaktais kiaušiniais, jų nereikia labai išplakti. Arba jei pagal receptūrą numatyta naudoti kitas kildymo priemones, jų dėkite kiek mažiau. Knygoje The New High Altitude Cookbook (Valgių gaminimas dideliame aukštyje) patariama 600 metrų aukštyje kildymo medžiagų kiekį sumažinti 25, o 2 kilometrų aukštyje — net 75 procentais.

Užmaišius duoną su raugu svarbu stebėti, kad tešla nepakiltų daugiau nei dvigubai. Išakijusio pyrago koreliai bus tvirtesni, jei dėsite truputį daugiau kiaušinių, nei nurodyta recepte. Per daug cukraus, priešingai, korelius susilpnina. Naudokite jo kiek mažiau, nes dėl žemo oro slėgio iš tešlos greičiau išgaruoja vanduo ir cukraus koncentracija padidėja. Kadangi išretėjęs ir sausas kalnų oras vandenį garina labai sparčiai, ruošiant valgį reikia pilti daugiau skysčių, nei nurodyta daugumoje receptų.

Aukštikalnėse beveik viską reikia virti ilgiau. Pavyzdžiui, 1500 metrų aukštyje kiaušinis verdamas minute, o 3000 metrų aukštyje — trimis minutėmis ilgiau nei įprasta. Labai praverčia greitpuodis. Iš tikrųjų dideliame aukštyje be jo neišvirsite nei pupelių, nei žirnių.

Taigi keliauti į aukštikalnes nesibaiminkite. Galbūt kurį laiką teks šniokštuoti ir pūškuoti, keksas primins blyną, o automobilis šliauš kaip artritu sergantis vėžlys, bet jeigu jūsų sveikata yra patenkinama, tikriausiai patirsite džiugių įspūdžių.

[Išnaša]

[Schema/iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Kai kurie kalnai bei aukštikalnėse įsikūrę pasaulio miestai

​—9000 metrų—

Everestas (Nepalas ir

Kinija) 8850 metrų

​—7500 metrų—

​—6000 metrų—

Kilimandžaras (Tanzanija)

5895 metrai

Aukankilča (Čilė)

5346 metrai

Monblanas (Prancūzija)

4807 metrai

​—4500 metrų—

Potosi (Bolivija)

4180 metrų

Punas (Peru)

3826 metrai

Fudzijama (Japonija)

3776 metrai

La Pasas (Bolivija)

3625 metrai

​—3000 metrų—

Trongsa Zongas (Butanas)

2398 metrai

Meksikas (Meksika)

2239 metrai

Vašingtono kalnas

(Naujojo Hampšyro Valstija, JAV)

1917 metrų

Nairobis (Kenija)

1675 metrai

Denveris (Kolorado valstija, JAV)

1609 metrai

​—1500 metrų—

​—Jūros lygis—

[Iliustracija 10 puslapyje]

La Pasas (Bolivija) 3625 metrai

[Iliustracija 10 puslapyje]

Johanesburgas (Pietų Afrika) 1750 metrų