Protingasis vandenų „chameleonas“

„Aštuonkojis — koks siaubas! — jus įsiurbia. Jis jus traukia prie savęs ir į save, ir jūs, — surištas, priklijuotas, bejėgis, — jaučiate, kaip lėtai persiliejate į šį baisų maišą, į šią pabaisą“ (VIKTORO HUGO „JŪROS DARBININKAI“).

AŠTUONKOJIS yra įgijęs nekokią šlovę. Jį nepelnytai apjuodino įvairūs mitai bei fantastiniai pasakojimai, panašūs į pacituotąjį.

O iš tikrųjų net didysis aštuonkojis, išaugantis kone iki 6 metrų ir sveriantis apie pusšimtį kilogramų, žmogui paprastai nepavojingas. Pastaraisiais metais legendas apie „pabaisą“ su aštuoniais čiuptuvais paneigė tikri faktai. Narai bei okeanologai apie įvairių rūšių aštuonkojus sužinojo daug naujo.

Kaip medžioja ir sprunka

Užuot riję žmones, aštuonkojai minta daugiausia vėžiagyviais, kuriuos sugauna čiuptuvais su maždaug 1600 raumeningų siurbtukų. Jie padeda mažam aštuonkojui patempti net 20 kartų už save sunkesnį daiktą! Be to, kai kurie įšvirkščia nuodų, beveik iškart paralyžiuojančių grobį. * Tada įsibruka jį tarp snapą primenančių žandikaulių.

O kaip tuomet, jei koks plėšrūnas kėsinasi sudoroti patį aštuonkojį? Tada pastarajam riesta. Jo blyškiai mėlynas kraujas, vietoj hemoglobino turintis hemocianino, menkai prisotintas deguonies, todėl gyvūnas greitai pavargsta. Vis dėlto ruonių, banginių ar kitų grobuonių nasrų išvengti jam padeda tam tikri sugebėjimai.

Vienas toks — reaktyvinis judėjimas. Iškilus pavojui aštuonkojis ima plaukti atbulas, iš raumeningos mantijos išstumdamas vandenį. Kartais griebiasi ir kitokios taktikos: išskiria rašalinį skystį, turintį sūriame vandenyje neblankstančio pigmento. Tada pakeičia kryptį ir saugiai dingsta rašalo debesiui dar neišsisklaidžius.

Maskavimosi meistras

Aišku, visų pirma aštuonkojis stengiasi niekam nepakliūti į akis. Kaip jis slepiasi? Žinomas vandenynų tyrinėtojas Žakas Ivas Kusto rašė: „Marselyje, kur mūsų komanda pradėjo kurti filmą apie aštuonkojus, dauguma narų  pranešė, kad toje vietovėje jokių aštuonkojų nėra, o jei kada ir buvo, tai pasitraukė. Tiesą sakant, jie plaukiojo visai šalia tų gyvių, — beje, taip puikiai užsimaskavusių, jog beveik nematomų.“ Kaip aštuonkojams tai pavyksta?

Suaugusio aštuonkojo odoje yra apie du milijonus chromatoforų, arba pigmentinių ląstelių, — maždaug 200 kvadratiniame milimetre. Kiekviena ląstelė turi dažomosios medžiagos — raudonos, geltonos arba juodos. Įtempdamas arba atleisdamas supančius ląsteles raumenis, gyvūnas vos per kelias sekundes gali nusidažyti kokia nors spalva arba tapti margas.

Įdomu, kad pats aštuonkojis, atrodo, spalvų neskiria. Vis dėlto jo oda įgauna įvairiausių atspalvių. Tai iridocitai — ląstelės su plokšteliniais atspindinčiais kristalais — laužia šviesą priderindami aštuonkojį prie aplinkos. Maža to, slėpdamasis rifuose gyvūnas šiaip glotnų savo kūno paviršių sugeba pakeisti: pasidaro grublėtas ir susilieja su koralais.

Geras statybininkas ir šeimininkas

Nenuostabu, kad nelengva rasti ir aštuonkojo namą. Savo būstą jis įsirengia kur plyšyje arba po masyviomis uolomis, statybai panaudodamas vietines medžiagas. Stogą ir sienas gali sulipdyti iš akmenų, metalo gabaliukų, kriauklių ar net laivų nuolaužų bei įvairių šiukšlių.

Būstą aštuonkojis rūpestingai prižiūri. Paleidžia stiprią vandens čiurkšlę, kad išlygintų smėlio „grindis“. Pasisotinęs išstumia lauk visus maisto likučius. Okeanologo Kusto narų komanda, norėdama išbandyti gyvūno sugebėjimus remontuoti, išėmė dalį akmenų iš urvo sienos. Kaip elgėsi aštuonkojis? Akmuo prie akmens ir sieną iš lėto atstatė! Kusto rašė: „Darbuotis aštuonkojis nepaliovė, kol viską sutvarkė; siena visiškai nesiskyrė nuo išardytosios.“ Taip, šis gyvūnas — tikrai rūpestingas savo namo šeimininkas. Kai narai mato būste daug smėlio ar šiukšlių, supranta, kad jis apleistas.

Paskutiniai jos namai

Paskutiniai ir svarbiausi aštuonkojo patelės namai paprastai būna tie, kur ji padeda kiaušinėlius. Sėkmingai priėmusi spermos kapsulę iš patino ir paslėpusi ją mantijoje patelė, kol padės kiaušinėlius, gali ne vieną savaitę ieškoti tinkamo būsto. Radusi jį sutvirtina ir prie stogo kekėmis priklijuoja tūkstančius kiaušinėlių. Beje, mėlynžiedžio aštuonkojo patelė būsto nesirengia. Jos ryškios spalvos įspėja grobuonis  apie gresiantį nuodingą įkandimą, tad jaunikliais ji rūpinasi atviroje jūroje.

Patelė — atsidavusi motina. Padėjusi kiaušinėlius ji liaujasi maitintis. Saugo, valo, vėdina juos, prižiūri būstą, grėsminga poza atbaido užpuolikus. Nors išsiritus palikuoniams patelė nugaišta, ji rūpinasi jais iki galo. Kusto pasakė: „Neužfiksuota atvejų, kad patelė būtų palikusi kiaušinėlius.“

Daugumos aštuonkojų rūšių jaunikliai iškyla į vandenyno paviršių kaip planktonas. Nemažai jų praryja vandens gyviai. Tačiau išlikusieji po kelių savaičių grįžta į dugną, kur subręsta ir išgyvena maždaug trejus metus.

Ar jie protingi?

Kai žodis „protingas“ taikomas gyvūnams, jis reiškia gebėjimą mokytis iš patirties ir spręsti problemas. Turėdami tai omenyje, atkreipkime dėmesį į šiuos Kusto žodžius: „Aštuonkojo baikštumas yra sąmoninga reakcija, padiktuota apdairumo ir atsargumo... Jeigu naras sugeba įtikinti aštuonkojį, kad jam pavojaus nekelia, šis greitai įsidrąsina — daug greičiau nei bet kuris ‘laukinis’ gyvūnas.“

Iš visų bestuburių aštuonkojo smegenys bei akys išsivysčiusios geriausiai. Jo akys, kaip ir mūsų, gali būti tiksliai sufokusuotos bei prisitaikyti prie šviesos pokyčių. Regimasis gumburas apdoroja gautą informaciją, be to, gyvūnas turi jautrius jutimo organus, todėl geba elgtis stebėtinai protingai.

Vieni mokslininkai pranešė matę aštuonkojį traukiantį iš butelio kamštį, kad pasiektų jame esantį vėžiagyvį. Kiti informavo, jog, norėdamas išimti stiklainyje įdėtą maistą, gyvūnas išmoko atsukti dangtelį. O Kanadoje Vankuverio akvariumo aštuonkojis naktį nutekamuoju vamzdžiu nusigavo į šalia stovintį rezervuarą pasistiprinti žuvimi.

Apie šiuos gyvūnus knygoje Exploring the Secrets of Nature teigiama: „Mes linkę protingiausiais laikyti primatus, tačiau aštuonkojis, be abejonės, taip pat yra vienas sumaniausių gyvūnų.“

Gudrusis aštuonkojis tikrai priskirtinas prie gyvių, Biblijoje vadinamų „instinktyviai išmintingais“. (Patarlių 30:24, NW) Jie yra tikri Dievo kūrybos stebuklai. Tad Viktoro Hugo vaizduotės sukurta „pabaisa“ mokslininkams bei narams jau nekelia siaubo. Tas protingas vandenų „chameleonas“ ir toliau stebina tyrinėjančius jį žmones.

[Išnaša]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Mėlynžiedis aštuonkojis

[Šaltinio nuoroda]

© Jeffrey Rosenfeld

[Iliustracija 16 puslapyje]

Tiesiai po plėšria žuvimi rifuose puikiai užsimaskavęs aštuonkojis (Octopus cyanea). Ar matote?

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Aštuonkojų būna įvairių rūšių bei spalvų

[Iliustracija 17 puslapyje]

Smulkučiai jaunikliai kyla į paviršių

[Šaltinio nuoroda]

© Fred Bavendam

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 16 puslapyje]

Viršuje kairėje: © Roger T. Hanlon; dešinėje: © Jeffrey Rosenfeld