Stebime pasaulį

Vaikams reklamuojamas menkavertis maistas

Kaip rašoma viename Tokijo laikraščio IHT Asahi Shimbun straipsnyje, vis daugiau mitybos specialistų kaltina greitmaistį gaminančias įmones tuo, kad šios organizuoja „reklamos kampanijas, skatinančias netinkamus valgymo įpročius, dėl kurių vaikai ima tukti“. „Televizija tebėra pati veiksmingiausia priemonė, pastūmėjanti vaikus pirkti tokius produktus“, — sakoma pranešime. Negana to, gamintojai „naudojasi kiekvienu įmanomu būdu vaikams į akis brukti savo produktų pavadinimus“. Jų reklamą pamatysi visur: per kino filmus, žaidimuose, interneto svetainėse, ant aritmetikos sąsiuvinių, lėlių bei žaislų. Kodėl reklama orientuota į vaikus? „Tai pati plačiausia rinka“, — tvirtina Teksaso „A&M“ universiteto rinkodaros profesorius Džeimsas Maknilas. Tačiau Harvardo sveikatos apsaugos mokyklos profesorius Valteris Viletas sako: „Didumą šių firmų prekių sudaro menkavertis maistas. Ar dažnai matote reklamuojant, tarkim, vaisius arba daržoves?“

 Nešvarūs buteliai

Kaip praneša žurnalas Better Homes & Gardens, Kalgario (Kanada) universiteto specialistai tyrimais nustatė, jog „buteliuose, į kuriuos jų neišplovus pakartotinai pilamas vanduo, knibždėte knibžda bakterijų“. Tyrimas parodė, kad daugiau kaip 13-oje procentų butelių, iš kurių vandenį gėrė pradinių klasių moksleiviai, bakterijų buvo daugiau už leistinas normas. Rasta net aptinkamų fekalijose. Greičiausiai tai rodo, jog moksleiviai nėra išsiugdę įpročio plautis rankas. Viena tyrinėtoja pataria kiekvienąkart prieš pripilant butelį jį išplauti karštu muilinu vandeniu ir leisti išdžiūti.

Muzikos pamokos ir atmintis

Kanados laikraščio Globe and Mail pranešimu, naujausi tyrimai parodė, jog „vaikai, kurie mokosi muzikos, turi geresnę atmintį ir platesnį žodyną už tuos, kurie jos nesimoko“. Anot Kinų universiteto Honkonge dėstytojos dr. Agnesės Čan, mokantis muzikos stimuliuojamas kairysis smegenų pusrutulis. Tai pagerina smegenų veiklą apskritai ir padeda geriau atlikti kitas užduotis, — pavyzdžiui, mokytis naujų žodžių. 90 moksleivių, nuo 6 iki 15 metų amžiaus, atliko žodinės ir vaizdinės atminties testus. Tie, kurie buvo mokęsi muzikos, žodžių įsiminė kur kas daugiau nei nesimokiusieji. Kuo ilgiau buvo jos mokęsi, tuo geresni pasirodė su žodine atmintimi susiję rezultatai. „Tai tarsi papildoma treniruotė smegenims“, — sakė Čan. Ji įsitikinusi, jog tiems, kas mokosi muzikos, „mokykloje tikriausiai bus lengviau“.

Kiek yra žvaigždžių

Londono laikraštis The Daily Telegraph praneša: „Astronomai paskaičiavo, jog iš Žemės (žiūrint per teleskopą) galima pamatyti 70 tūkstančių milijonų milijonų milijonų žvaigždžių — išreiškus skaitmenimis tai būtų septynetas su 22 nuliais“. Amerikos, Australijos bei Škotijos mokslininkai „nustatė, kiek galaktikų yra vienoje nedidelėje visatos dalyje netoli Žemės“ ir kiek kiekvienoje galaktikoje žvaigždžių. Remdamiesi gautais duomenimis apskaičiavo, kiek žvaigždžių galima užmatyti visame dangaus plote. „Suprantama, šis skaičius rodo ne kiek žvaigždžių yra visatoje, bet kiek jų galime įžiūrėti pro teleskopus, — sakė grupės vadovas dr. Saimonas Draiveris iš Australijos. — Tai stebina net prie labai didelių skaičių pripratusį profesionalų astronomą.“ Plika akimi iš mažiausiai apšviestų vietovių galima pamatyti kelis tūkstančius žvaigždžių, o iš didmiesčių tik 100.

Mažas oro slėgis padangose

„Greitkelyje viena iš 17 mirtinų avarijų įvyksta dėl blogos padangų būklės“, — teigiama oficialiame pranešime, išspausdintame Prancūzijos žurnale Valeurs actuelles. 2002-aisiais „Michelin“ padangų kompanijos atlikti tyrimai parodė, jog „dviejų trečdalių transporto priemonių bent vienoje padangoje oro slėgis nuolat buvo per mažas“. Anot tos kompanijos techninių ryšių direktoriaus Pjero Menendeso, „vairuotojai klaidingai mano, jog dėl per didelio slėgio padangos gali sprogti ir tai pavojingiau negu per mažas slėgis. Iš tikrųjų yra visiškai priešingai“. Kai slėgis padangose nukrenta gerokai žemiau normos, kaip sakoma pranešime, „mašiną pasidaro sunkiau sustabdyti, o posūkiuose susidaro mažesnė trintis tarp rato ir kelio dangos. Staigiai pasukus vairą, automobilis gali pasidaryti nevaldomas“. Be to, slėgiui sumažėjus, keičiasi padangos forma. Dėl to ji įkaista ir gali suplyšti.

Prancūzų tikėjimas silpsta

Kaip praneša Prancūzijos dienraštis Le Monde, „šalyje religingumas silpsta“. Nors religingais save laiko 73 procentai Prancūzijos gyventojų, tik 24 procentai tvirtai tiki, jog Dievas yra. Kiti 34 procentai sakė, kad tai „tikėtina“, 19 procentų — „neįtikima“, o 22 procentai tvirtino, jog „neįmanoma“. Tik 12 procentų apklaustųjų lanko pamaldas bent kartą per savaitę, o 25 procentai meldžiasi „kasdien“ arba „dažnai“. Sociologas Rėžis Debrė teigia, kad žmonės kokiai nors religijai priklauso ne dėl tikėjimo, o dėl narystės. „Religija tampa tiesiog etikete“, — pareiškė jis.

Trimitai iš kriauklių

„Senovės perujiečiai trimitais, padarytais iš strombidžių kriauklių, perduodavo signalą gana dideliais nuotoliais“, — rašoma žurnale New Scientist. Tyrinėtojai Peru surado 20 tokių dekoruotų garsintuvo formos kriauklių. Laboratorijoje jomis pavyko išgauti 111 decibelų garsą — stiprumu prilygstantį skleidžiamam dirbančios poliakalės. „Andų kalnų tyloje šaižus trimitų garsas girdėdavosi mažiausiai už keturių kilometrų“, — rašo New Scientist.

Vestuvinės dovanos ne grynaisiais pinigais

Per tradicines turkų vestuves svečiai nuotaką puošia juvelyriniais dirbiniais, o jaunikį — pinigais. Tačiau Turkijoje, kaip ir kitose šalyse, vis populiaresnės darosi kredito kortelės. Laikraštis Frankfurter Allgemeine Zeitung rašė, kad neseniai per vienas vestuves Antalijoje jaunavedžių pora turėjo pasiėmusi nešiojamąjį kredito kortelių skaitytuvą. Draugai bei giminaičiai leido per jį savo korteles, taip pervesdami norimas pinigų sumas į jaunavedžių banko sąskaitą, paskui nuotaką ir jaunikį „puošė“ spausdintais kvitais.

Avilių šildymo sistema

Kad išgyventų šaltą žiemą, bitės šildo avilį „virpindamos krūtinės raumenis“, — praneša laikraštis Frankfurter Allgemeine Zeitung. Tačiau ne visame avilyje vienodai šilta. Avilio centre bičių kūno temperatūra yra apie 30°C, o prie sienų — tik 12°C ar dar mažiau. Graco (Austrija) universiteto mokslininkai nustatė, jog bitės avilio viduryje raumenis virpina daug smarkiau nei esančios arčiau sienų. Taip iš avilio į lauką išeina mažiau šilumos, o jo gyventojoms reikia mažiau maisto. Tik neaišku, iš kur bitės, jaukiai ir šiltai įsitaisiusios avilio centre, žino, kad jos turi gaminti daugiau šilumos už tas, kurios susispietusios pasieniais.