Darbo vieta ar mūšio laukas?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO VOKIETIJOJE

„Ilgiau tverti nebegalėjau. Bendrovei paaukojau 30 su viršum metų. Paskutiniu metu dirbau vadybininku. Ir štai atėjo naujas viršininkas. Jaunas, energingas, kupinas sumanymų. Mane jis laikė pažangos stabdžiu, tad pradėjo visaip terorizuoti. Įžeidinėjimas, melas ir žeminimas truko kelis mėnesius. Nebepakėliau nervinės įtampos ir, gavęs pasiūlymą išeiti į pensiją anksčiau laiko, iškart sutikau“ (Peteris *).

PETERIS tapo priekabiavimo darbe auka. Vokietijoje, kur jis gyvena, tokį gniuždantį elgesį patiria apie 1,2 milijono žmonių. Nyderlanduose anksčiau ar vėliau nuo engėjų nukenčia kas ketvirtas darbuotojas. Tarptautinės darbo organizacijos pranešime informuojama, kad Australijoje, Austrijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose ir Švedijoje ši problema taip pat darosi vis opesnė. Bet kas yra priekabiavimas?

„Nervų karas“

Vokietijos žurnale Focus aiškinama, kad priekabiavimas yra „nuolatinis, atkaklus priekabių ieškojimas“. Tai ne šiaip bendradarbių pašaipos: sarkazmas, kritika, erzinimas, piktos išdaigos. Tai — tikslingas psichologinis teroras, kuriuo siekiama, kad auka pasijustų atstumtuoju. *

Priekabiavimas pasireiškia įvairiai: pradedant vaikišku priešiškumu ir baigiant nusikalstamu elgesiu. Engiamasis šmeižiamas,  užgauliojamas, su juo elgiamasi agresyviai ar šaltai. Kai kurios aukos apkraunamos darbais arba joms nuolat skiriamos pačios nemaloniausios užduotys, kurių niekas kitas nenori imtis. Kartais bendradarbiai kliudo dirbti našiai, pavyzdžiui, nepraneša reikiamos informacijos. Būta atvejų, kai engėjai pradūrė persekiojamo asmens automobilio padangas, įsilaužė į jo kompiuterį.

Kartais nelaimėlį uja vienas žmogus, bet kur kas dažniau užsipuola grupė kolegų.

Keisčiausia, kad tai neretai daroma su vadovo žinia. Kai kurių Europos šalyse atliktų tyrimų duomenimis, viršininkas aktyviai dalyvavo maždaug 50 procentų priekabiavimo atvejų. Gan dažnai jis arba ji spaudžia darbuotoją ir pats vienas. Dėl to ujamojo darbas virsta, kaip Vokietijos dienraštis Frankfurter Allgemeine Zeitung įvardijo, „ilgu ir įtemptu nervų karu“.

Kiti padariniai

Priekabiavimas atsiliepia ne tik darbui. Žiaurus bendradarbių elgesys daugeliui pagadina sveikatą. Žmonės suserga depresija, sutrinka miegas, kamuoja panikos priepuoliai — ir tai anaiptol ne visos pasekmės. Kaip terorizavimas paveikė įžangoje minėtą Peterį? Jis prarado savigarbą. O Margaret, taip pat gyvenančiai Vokietijoje,  gydytojas patarė pasigydyti psichiatrinėje ligoninėje. Kodėl? Irgi dėl priekabiavimo darbe. Be to, ši problema gali pakenkti santuokiniam ir šeimos gyvenimui.

Vokietijoje priekabiavimas darbe toks dažnas reiškinys, jog viena sveikatos draudimo bendrovė įkūrė pagalbos telefonu liniją. Paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė skambinusiųjų dėl ujimo į darbą nepajėgė eiti šešias savaites, maždaug trečdalis — tris mėnesius, o per 10 procentų — dar ilgiau. Viename šalies medicinos žurnale pateiktais duomenimis, „priekabiavimas kaltas dėl kone 20 procentų visų savižudybių“.

Taip, priekabių ieškojimas darbą gali paversti košmaru. Ar įmanoma to išvengti? Kaip sutarti su bendradarbiais?

[Išnašos]

[Iliustracijos 4 puslapyje]

Priekabiavimas darbą paverčia nervų karu