Kaip tampama taikiniu

Tik baigusi mokyklą Monika įsidarbino stažuotoja teisininkų kontoroje. Tikėjosi lengvai įsilieti į dirbančiųjų gretas.

Ketvirtą dešimtį įpusėjęs Horstas dirbo gydytoju. Buvo vedęs, turėjo vaikų. Atrodė, sulauks pripažinimo ir neblogos algos.

Abu jie pateko į kolegų nemalonę.

MONIKOS ir Horsto atvejai rodo, kad dažniausiai negali numatyti, jog tapsi kitų taikiniu. Tai gali atsitikti kiekvienam. Kaip to išvengti? Pirmiausia — svarbu mokėti sutarti su bendradarbiais, net su tais, kurie atrodo nesugyvenami.

 Pritapkite prie kolektyvo

Įsidarbinęs paprastai turite pritapti prie grupės ir vieningai darbuotis drauge su kitais. Jei kolegos sugyvena, viskas einasi puikiai. Jei nesutaria, — dirbama ne taip našiai ir gali atsirasti engėjų.

Kas kartais kliudo dirbti darniai? Viena — dažna darbuotojų kaita. Tuomet užmegzti draugiškus ryšius sudėtinga. Be to, naujokai nežino įprastos tvarkos, todėl visų darbo tempas lėtėja. Krūviui didėjant kolektyvas tikriausiai jaučia nuolatinę įtampą.

Vienybės stinga ir nesant aiškios darbo krypties. Pavyzdžiui, jei viršininkui trūksta pasitikėjimo savimi, jam labiau rūpi išsaugoti savo kėdę nei vadovauti. Jis net gali mėginti pavaldinius supriešinti. Dar blogiau, kai grupė nėra tinkamai organizuota, pareigos neapibrėžtos. Nesutarimų gali kilti ir tada, kai du darbuotojai mano turį teisę savo parašu patvirtinti vienas kito pasirašytas sąskaitas.

Tokiais atvejais bendrauti pasidaro sudėtinga, nebepaisoma kitų jausmų. Pavydas užnuodija darbo atmosferą, kolegos rungtyniauja, kuris pelnys viršininko malonę. Menkus nesusipratimus vertina kaip didžiausią įžeidimą. Žodžiu, iš adatos vežimą priskaldo. Taip susidaro sąlygos priekabiavimui.

Atpirkimo ožys

Per laiką vienas darbuotojas gali būti pasirinktas atpirkimo ožiu. Koks? Greičiausiai kuo nors išsiskiriantis. Pavyzdžiui, vienintelis vyras moterų kolektyve arba atvirkščiai. Savimi pasitikintis asmuo gali būti laikomas įžūliu, o santūrus — klastingu. Taikiniu gali tapti ir vyresnis ar jaunesnis už kitus arba labiau kvalifikuotas.

Pasirinkę auką bendradarbiai su ja „elgiasi bjauriai ir begėdiškai — taip išliedami susikaupusią įtampą“, — rašoma Vokietijos medicinos žurnale mta. Engiamo žmogaus pastangos ką nors pakeisti nieko gera neduoda, gal net priešingai — labiau komplikuoja padėtį. Išpuoliams dažnėjant, persekiojamasis jaučiasi vis vienišesnis. Dabar jis greičiausiai jau nebepajėgs pats išsikapstyti iš susidariusios padėties.

Žinoma, darbovietė priekabiavimui visuomet buvo palanki dirva. Tačiau dažnas pasakytų, kad anksčiau kolegos noriau bendradarbiaudavo. Retai pasitaikydavo, kad imtų ką uiti. Bet metams bėgant, kaip pareiškė vienas gydytojas, „solidarumo dvasia vis labiau slopo ir gėdos jausmo nebeliko“. Dabar bendradarbiai be skrupulų veliasi į atvirą kovą.

Todėl aišku, kad visiems dirbantiesiems rūpi, kaip išvengti priekabių ir išlaikyti taiką.

[Iliustracija 6 puslapyje]

Priekabiavimo tikslas: kad auka pasijustų atstumtuoju