Biblijos požiūris

Kodėl santuoka laikytina šventa?

DAUGELIS šiandien tikriausiai tvirtintų sutinką, jog santuoka šventa. Kodėl tuomet tiek daug skyrybų? Kai kuriems jungtuvės — tik romantiškas pasižadėjimas ir teisinė sutartis. Bet pažadus galima ir sulaužyti. Asmenims, kurių požiūris būtent toks, visai nesunku santuoką nutraukti, jei ši nepateisina lūkesčių.

O kaip į santuoką žiūri Dievas? Atsakymą randame jo Žodyje, Biblijoje, Hebrajams 13:4: „Tebūna visų gerbiama santuoka.“ Graikų kalbos žodis, čia išverstas „gerbiama“, reiškia ką nors brangaus ir labai vertingo. Jei ką vertiname, rūpinamės, kaip išsaugoti ir jokiu būdu neprarasti. Taip turi būti ir su santuoka. Krikščionys privalo laikyti ją gerbtina — branginti, saugoti.

Aišku, Jehova Dievas įkūrė santuoką kaip šventą vyro ir žmonos sąjungą. Bet kaip parodyti, kad ir mūsų požiūris į santuoką toks pat?

Meilė ir pagarba

Kad santuoka būtų gerbiama, sutuoktiniai turi gerbti vienas kitą. (Romiečiams 12:10) Pirmojo amžiaus krikščionims apaštalas Paulius rašė: „Kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.“ (Efeziečiams 5:33)

Tiesa, galbūt kartais vyras ar žmona elgiasi ne itin meilingai arba pagarbiai. Tačiau krikščionis vis tiek privalo rodyti savo sutuoktiniui meilę bei pagarbą. Paulius  rašė: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ (Kolosiečiams 3:13)

Laikas ir dėmesys

Sutuoktiniai, kuriems jų sąjunga šventa, randa laiko abiejų fiziniams bei emociniams poreikiams. Taip pat ir intymiems santykiams. Biblijoje rašoma: „Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui.“ (1 Korintiečiams 7:3)

Tačiau kai kurios poros nusprendžia, jog vyrui reikia laikinai išvykti, kad daugiau uždirbtų. Kartais gyvenimas skyrium nelauktai užsitęsia ir sutuoktiniai ima jausti įtampą, o tai neretai veda prie svetimavimo bei skyrybų. (1 Korintiečiams 7:2, 5) Todėl daugelis krikščionių porų nusprendžia verčiau apsieiti be kai kurių materialinių dalykų negu statyti į pavojų santuoką, kurią laiko šventa.

Kai atsiranda rimtų problemų

Iškilus sunkumams santuoką gerbiantys krikščionys neskuba atsiskirti arba išsiskirti. (Malachijo 2:16; 1 Korintiečiams 7:10, 11) Jėzus tvirtino: „Kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, jei ne ištvirkavimo atveju, skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda, svetimauja.“ (Mato 5:32) Skyrybos arba atsiskyrimas nesant Šventuoju Raštu pagrįstos priežasties rodo nepagarbą santuokai.

Mūsų požiūris į santuoką matomas ir iš to, ką patariame asmenims, turintiems rimtų santuokinių problemų. Ar esame greiti patarti atsiskirti arba išsiskirti? Tiesa, galbūt kartais atsiskirti yra rimtų priežasčių, kaip antai žiauri fizinė prievarta arba tyčinis nesirūpinimas šeimos materialiniais poreikiais. * Be to, kaip minėta, Biblija leidžia skirtis, jei sutuoktinis ištvirkauja. Tačiau ir tokiais atvejais krikščionys neturi stengtis paveikti kitų sprendimo. Juk pasekmes patirs ne duodantysis patarimą, bet tas, kuriam iškilo rimta santuokinė problema. (Galatams 6:5, 7)

Nedera atsainus požiūris

Kai kur tapo priimta pasinaudoti santuoka kaip galimybe legaliai apsigyventi kitoje šalyje. Dėl to, paprastai už pinigus, susituokiama su šios šalies piliečiu. Neretai tokios susituokusios poros gyvena skyrium galbūt nepalaikydamos net draugiškų santykių. Kai tik gaunamas leidimas gyventi šalyje, jos išsiskiria. Joms santuoka — tik komercinis sandėris.

Biblija nepritaria tokiam neatsakingam požiūriui. Kad ir kokie būtų motyvai, susituokdami žmonės sudaro šventą, Dievo požiūriu, įpareigojančią sąjungą. Jie sujungti kaip vyras ir žmona, todėl jeigu išsituokia ne dėl Biblija pagrįstos priežasties, nebegali vesti ar tekėti vėl. (Mato 19:5, 6, 9)

Kad santuoka būtų laiminga, kaip ir siekiant kokio kito gero tikslo, reikia pastangų ir ištvermės. Kas nevertina jos šventumo, daug lengviau apsisprendžia išsituokti arba galbūt susitaiko su nelaimingu vedybiniu gyvenimu. Tačiau tie, kurie pripažįsta santuokos šventumą, žino, jog Dievas reikalauja, kad jie liktų drauge. (Pradžios 2:24) Be to, jie stengiasi išlaikyti santuoką darnią ir taip rodo pagarbą Dievui — jos įkūrėjui. (1 Korintiečiams 10:31) Toks požiūris jiems padeda ir toliau uoliai stengtis, kad santuoka būtų laiminga.

[Išnaša]