Kaip pažaboti žirgą ir liežuvį

„Žirgas balnojamas mūšio dienai“, — sakė išmintingasis senovės Izraelio karalius Saliamonas. (Patarlių 21:31) Ankstesniais laikais pergalę kautynėse dažnai nulemdavo kavalerija. Žirgai būdavo kamanojami.

Kamanos — tai arklio galvos užmovas iš odos diržų, tvirtai laikantis žąslus snukyje, kad žmogus galėtų gyvulį vadelioti. Senovinės kamanos nedaug skyrėsi nuo šiuolaikinių ir leisdavo raiteliui tramdyti bei valdyti arklį.

Saliamono tėvas, karalius Dovydas, irgi užsiminė apie kamanų svarbą. Jis rašė: „Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto, kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis, nes kitaip jis tau nepaklūsta.“ (Psalmyno 32:9) Sutramdytas arklys galėjo tapti ištikimu pagalbininku. Aleksandras Didysis taip brangino savo žirgą Bucefalą, kad jo vardu pavadino miestą Indijoje.

Nors žmonės jau tūkstantmečius sėkmingai tramdo žirgus, suvaldyti savo netobulą prigimtį — nepalyginamai sunkiau. „Mes visi dažnai nusižengiame, — pabrėžė Kristaus mokinys Jokūbas. — Kas nenusideda kalbėdamas, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną.“ (Jokūbo 3:2) Iš tikrųjų, kas iš mūsų galėtų tvirtinti niekada nepasakęs neapgalvoto, kandaus ar pikto žodžio?

Kam tuomet stengtis pažaboti savo neklusnų liežuvį, kurio „joks žmogus nepajėgia suvaldyti“? (Jokūbo 3:8) Na, žmonės negaili laiko ir pastangų sutramdyti arklį, nes žino, kad toks gyvulys bus naudingas. Panašiai yra ir su liežuviu — kuo geriau valdome, tuo daugiau iš jo turėsime naudos.

Apgalvotais žodžiais nuraminame ir padrąsiname draugus, bendradarbius ir giminaičius. (Patarlių 12:18) Kitų gyvenimą darome džiugesnį. Tačiau nevaldomas liežuvis — bėdų šaltinis. „Kas sučiaupia burną ir prikanda liežuvį, tas apsaugo save nuo daugelio bėdų“, — perspėja Biblija. (Patarlių 21:23) Kuo geriau gebėsime valdyti liežuvį, tuo daugiau bus naudos mums patiems ir tiems, kas mūsų klausosi. *

[Išnaša]

[Iliustracija 31 puslapyje]

Aleksandras Didysis

[Šaltinio nuoroda]

Alinari/Art Resource, NY