Katė juokingomis ausytėmis

PRASIDĖJO viskas Škotijoje 1961-aisiais. Vienas Pertšyro piemuo, Viljamas Rosas, domėjosi grynaveislėmis katėmis. Sykį pas kaimyną ūkininką užmatė katytę Suzi. Baltaplaukė mišrūnė nuo kitų naminukių skyrėsi tuo, kad jos ausys maždaug ties viduriu buvo nulėpusios į priekį, ir ji išties atrodė komiškai. Neatsidžiaugdamas „radiniu“, žmogus po kokių metų iš naujos Suzi vados įsigijo nulėpausę patelę.

Paskui Rosas susisiekė su viena Londono selekcininke, kuri domėjosi kačių genetika. Jiedu ir pasirūpino Suzi palikuoniams sudaryti veisimo programą. Ne atsitiktinai naujoji veislė gavo škotų nulėpausės vardą. Ilgainiui šios katės labai išpopuliarėjo. Tiesa, britų kačių augintojų asociacijos jų neregistruoja, mat spėjama, kad genas, dėl kurio nulėpsta ausys, gyvūno organizmą gali pažeisti ir kitaip. Jungtinėse Valstijose nulėpauses vis dėlto įregistravo ir sistemingai veisė nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios. Dešimtmečio pabaigoje jos jau skynė parodų laurus.

Kodėl ausys nulėpusios?

„Kas jūsų katės ausims?“ — klausia žmonės, pirmąkart pamatę škotų nulėpausę. Moksliškai kalbant, šią ypatybę lemia dominantinio geno mutacija. Ar katė geną paveldės tik iš motinos, ar tik iš tėvo, vis tiek bus nulėpausė.

Ir ausų esama visokių: vienos bemaž stačios, kitos pusiau nulinkusios ar net visai nulėpusios. Veislės pirmtakė Suzi buvo vidutiniška nulėpausė. Parodinės katės dabar puikuojasi ausimis, tiesiog prisiplojusiomis prie viršugalvio. Įdomu, kad škotų nulėpausės atsivesti jaunikliai visi būna stačiomis ausytėmis. Bet po trijų savaičių specialistas jau gali pasakyti, kuris užaugs nulėpausis.

Nerūpestingai veisiant gali atsirasti nesveikų kačiukų. Pavyzdžiui,  jei abu — ir patinėlis, ir patelė — nulėpausiai, palikuoniams būdinga įgimta osteodistrofija, toks genetinis defektas, kai deformuojasi kaulai. Užtat geri selekcininkai škotų nulėpauses visad kryžmina su stačiaausėmis veislėmis, tarkim, britų ir Amerikos trumpaplaukėmis.

Rūpestį taip pat kelia ausų higiena, ypač jeigu jos visai nulėpusios ir prigludusios, nes tada labiau kaupiasi nešvarumai. Viena kačių enciklopedija siūlo šeimininkams retkarčiais išvalyti „ausį drėgnu vatos gumulėliu“ (The Illustrated Encyclopedia of Cat Breeds). Bet nereikia laikyti to dideliu trūkumu. Sveikos katės, „priešingai nei anksčiau manyta, esti gan atsparios ausų infekcijoms bei erkutėms“, — rašoma interneto tinklalapyje kačių augintojams The Cat Site.

Meilūs padarėliai

Sakoma, jog škotų nulėpausės — švelnios, prieraišios, protingos. Išgyvena maždaug 15 metų ir, atrodo, užvis labiausiai mėgsta tūnoti jaukiuose namučiuose. „Škotų nulėpausė — draugiška, lipšni, rami katė, mylinti žmones ir kitus namų augintinius“, — rašoma enciklopedijoje The Illustrated Encyclopedia of Cat Breeds. Jos aksominis balsas primena čiulbesį, bet nedažnai girdimas. Net išalkusi katė tyli. Daugiausia tik stovi ir spokso įsmeigusi akis, kol pašersi.

Škotų nulėpausės, kaip ir kitos katės, — visokių spalvų, raštų, plauko ilgio. Tačiau išsiskiria nulinkusiomis ausimis, apvalaina galva, trumpu kaklu, didelėm apskritom akim, snukeliu tarsi pelėdikės. Dėl to ir išpopuliarėjo. Šios veislės paklausa itin didelė. Norintiems įsigyti škotų nulėpausę tenka pusmetį ar net ilgiau palūkėti. Aišku, jei pageidauji tam tikro plauko ilgio, spalvos ar lyties, reikia laukti dar ilgiau.

Viljamas Rosas, atsitiktinai pastebėjęs Suzi 1961-aisiais, tikriausiai nė nenumanė, kad paprastos kaimo katės palikuoniai taip išgarsės. Juk veislė mėgstama ne dėl kokio įgimto pranašumo, o dėl genetinio pokyčio, kurį ir išduoda ausys.