Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl jis taip su manim elgiasi?

Kodėl jis taip su manim elgiasi?

Jaunimas klausia:

Kodėl jis taip su manim elgiasi?

„Dažnai [iš draugo] išgirstu kvailų kaltinimų. Bet aš prie jo taip prisirišusi“ (Katrin). *

„Išoriškai — nieko, o širdyje buvo taip skaudu“ (Andrėja, gavusi nuo draugo antausį).

TAI labai įprastas scenarijus. Merginai atrodo, kad jos vaikinas nepaprastai žavus, tikras mandagumo įsikūnijimas. Bet po truputį jis keičiasi. Vietoj meilių žodelių — kandus sarkazmas, negailestinga kritika. Iš pradžių ji stengiasi nekreipti dėmesio. Pati sau teisina, jog čia tik draugiškas, nors ir nevykęs, erzinimas. Bet užgaulės, pykčio protrūkiai, atsiprašinėjimai tampa kasdieniu dalyku. Mergina kažkodėl jaučiasi kalta ir tyliai kenčia, viliasi, kad dar viskas pasitaisys. Deja, kuo toliau, tuo blogiau. Vaikinas jau nesivaržydamas ant jos šaukia. Vienąkart įširdęs net smarkiai pastumia! Ar tik nepuls mušti? *

Kritikos lavina, užgaulėmis, nevaldomu pykčiu tokie jaunuoliai griauna romantiškus santykius. Gal panašiai elgiasi ir tavo draugas? (Skaityk rėmelį „Į ką nereikia žiūrėti pro pirštus“.) Jei taip, ko gero, jautiesi labai nesmagiai ir tiesiog nežinai, ką daryti.

Manai, kad tokie atvejai — retenybė? Deja, gan dažni. Sociologų pateikiamais duomenimis, nuo savo draugo arba draugės išpuolių kenčia kas penktas. Jei žodinį užgauliojimą irgi laikytume smurtu, nukentėjusių būtų dar daugiau: keturi iš penkių. Ir ne vien merginos tampa aukomis (nors vyrauja tokia nuomonė). Britanijoje atlikus draugaujančių porų apklausą, paaiškėjo, kad agresijos iš savo partnerio sulaukia „beveik toks pat procentas vaikinų ir merginų“. *

Kodėl kartais tokiu šiurkščiu elgesiu gadinami santykiai? Ką tau daryti, jeigu esi žeminama?

Kaip į tai žiūri Dievas?

Pirmiausia pažvelk į situaciją Dievo akimis — pasistenk suvokti, kiek tai rimta. Juk visi esame netobuli ir kartais išsprūsta koks užgaulus žodis, galim netikusiai pasielgti. (Jokūbo 3:2) Net ir mylintys, vienas kitu pasitikintys žmonės retkarčiais nesutaria. Štai apaštalas Paulius ir Barnabas buvo brandūs krikščionys, tačiau kartą tarp jų „kilo smarkus ginčas“. (Apaštalų darbų 15:39) Galbūt ir judu su draugu kai kada nesutarsite.

Nerealu tikėtis, jog partneris niekad neištars jokio kritiško žodelio. Juk galvojate apie vedybas. Ir jeigu jį erzina koks tavo charakterio bruožas ar įprotis, argi nebūtų meilinga apie tai pasišnekėti? Aišku, kritiką priimti nelengva. (Hebrajams 12:11) Tačiau jei trūkumus kelia iš meilės ir maloniai, tai nėra įžeidimas. (Patarlių 27:6)

O jeigu šaukia, stumdo, kumščiuoja, užgaulioja, — tai jau kitas reikalas. Biblija smerkia „piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą“. (Kolosiečiams 3:8) Jehovai apmaudu, jei kas žemina, baugina, engia kitus. (Mokytojo 4:1; 8:9) Dievo Žodis vyrams liepia „mylėti savo žmonas tartum savuosius kūnus... Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja“. (Efeziečiams 5:28, 29) Jeigu vaikinas savo draugę įžeidinėja, žemina, — aišku, nebus geras sutuoktinis. Pats Dievas Jehova juo nepatenkintas!

Tu nesi kalta!

Skriaudikas dažnai kaltina auką. Jei vaikinas pyksta, gal ir pati manai esanti kalta? Bet greičiausiai tu niekuo dėta. Užgaulioti linkę vyrai paprastai yra iš tokių šeimų, kur smurtas ir įžeidinėjimai įprasti. * Be to, kai kuriuose kraštuose jaunuolių požiūrį formuoja visuomenės nuostata, jog vyras — absoliutus viešpats. Bendraamžiai irgi perša mintį, kad reikia būti „kietam“. O nepasitikintis savimi vaikinas gali pasišiaušti dėl bet kurio tavo žodžio ar poelgio.

Vis dėlto tu nesi atsakinga už kito žmogaus išpuolius. Užgauliojimas ir smurtas niekada nepateisinamas.

Keisk savo mąstyseną

Antra vertus, gal tau pačiai reikia keisti požiūrį. Pavyzdžiui, šeimoje, kur buvo smurtaujama ir užgauliojama, išaugusi mergina šiurkštybes laiko normaliu dalyku. Užuot bjaurėjusis, tokį nekrikščionišką elgesį toleruoja, galbūt juo net žavisi. Su šiurkštuoliais draugaujančios merginos kartais prisipažįsta, kad „geri“ vaikinai joms nuobodūs. Kitos, tiesa, tikisi draugą perauklėti ir dėl to kamuojasi.

Jei tokia ir tavo samprata, turėtum ‘pasikeisti, atnaujindama savo mąstymą’. (Romiečiams 12:2) Melskis, studijuok Dievo Žodį, viską apsvarstyk — priimk į širdį Jehovos požiūrį ir bjaurėkis grubiu elgesiu. Tu juk nenusipelnai, kad tave užgauliotų. Ir dar: ugdykis kuklumą, tai yra pripažink, jog tavo galimybės ribotos, ir perauklėti pikčiurną — ne tavo jėgoms. Tai jo pareiga keistis! (Galatams 6:5)

Kai kada merginos pažeminimus kenčia dėl savigarbos stokos. Pradžioje minėta Katrin sako: „Neįsivaizduoju, kaip be jo gyvenčiau, ir netikiu, kad rasčiau geresnį.“ Kita mergina, Helga, apie savo vaikiną panašiai aiškina: „Leidžiuosi mušama, nes tai geriau, negu kad visai manęs nepastebėtų.“

Ar tokie santykiai žada ką gero? Ar įmanoma kitą nuoširdžiai mylėti, jei nemyli savęs? (Mato 19:19) Taigi ugdykis sveiką savigarbą. * Kęsdama pažeminimus nieko nelaimėsi. Viena jaunuolė, Irena, iš patirties sako, kad užgaulės „visiškai sugriauna savigarbą“.

Pripažink, kaip yra iš tikrųjų

Nelengva pripažinti, kad tokia draugystė prie gero neveda, — ypač jeigu įsimylėjai. Bet neapgaudinėk savęs. Viena Biblijos patarlė sako: „Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo, o neišmanėliai eina priekin ir nukenčia.“ (Patarlių 22:3) Štai mergina, vardu Hana, perspėja: „Įsimylėjusi — tarsi apakusi: matai tik gerąsias draugo savybes.“ Vis dėlto jei vaikinas su tavim negražiai elgiasi, svarbu suprasti, koks jis iš tikrųjų. Mat jeigu žemina ir grasina, — tai nenormalu. Savo jausmų neignoruok, jo neteisink ir savęs nekaltink. Patirtis rodo: jei taikstysies, sulauksi dar skaudesnių užgaulių. Žodžiu, atsidursi dideliame pavojuje!

Aišku, su tokiu, kuriam trūksta susivaldymo, verčiau išvis nesusidėti. (Patarlių 22:24) Jei vaikino nelabai pažįsti, o jis tau siūlo draugauti, visų pirma sužinok apie jį daugiau. Kodėl iš pradžių nepabendravus platesniame bičiulių rate? Tuomet dar prieš sukylant romantiškiems jausmams žinosi, koks tai žmogus. Pasidomėk, kas jo draugai. Koks sportas, muzika, filmai, kompiuteriniai žaidimai jam patinka? Ar, sprendžiant iš to, apie ką šneka, jam rūpi dvasiniai dalykai? Pasikalbėk su žmonėmis, kurie jį pažįsta, pavyzdžiui, jo susirinkimo vyresniaisiais. Jie pasakys, kokią jis turi reputaciją — ar pasižymi brandžiu, dievobaimingu elgesiu. (Apaštalų darbų 16:2)

O kaip tada, jeigu jau turi draugą, kuris linkęs užgaulioti? Aptarsime tai kitame šios rubrikos straipsnyje.

[Išnašos]

^ pstr. 3 Kai kurie vardai pakeisti.

^ pstr. 5 Šis straipsnis skirtas kenčiantiems žodines ir fizines užgaules. O patarimų, kaip pasikeisti skriaudikams, duota šio žurnalo 1996 m. spalio 22 d. ir 1997 m. kovo 22 d. numerių straipsniuose „Tegul žodžiai gydo, ne žeidžia“ ir „Priekabiavimas: kas čia bloga?“ (lietuvių kalba neišleista, bet yra anglų, rusų kalbomis)

^ pstr. 7 Kad būtų paprasčiau, kalbėsime apie įžeidinėjamas merginas. Čia aptariami principai tinka ir vaikinams.

^ pstr. 14 Šio žurnalo 1996 m. spalio 22 d. numeryje žiūrėk straipsnį „Kur užgauliojimo šaknys?“ (lietuvių kalba neišleista, bet yra anglų, rusų kalbomis)

^ pstr. 20 Žiūrėk Jehovos liudytojų išleistos knygos Jaunimas klausia... Naudingi atsakymai 12-tą skyrių.

[Rėmelis 21 puslapyje]

Į ką nereikia žiūrėti pro pirštus

▪ Kai esate vieni arba net kitiems žmonėms girdint vaikinas negražiai kalba apie tave, tavo šeimą, draugus.

▪ Tavo norus ir jausmus paprastai ignoruoja.

▪ Stengiasi kontroliuoti kiekvieną tavo žingsnį, visad nori žinoti, kur esi, viską už tave sprendžia.

▪ Šaukia ant tavęs, stumdo, grasina.

▪ Siekia per didelio artumo.

▪ Ką bedarytum, nuolat baiminiesi, ar nesuerzinsi savo vaikino.

[Iliustracija 20 puslapyje]

Jei draugas vis kritikuoja, įžeidinėja, — jūsų santykiai nieko gero nežada