Rašo mūsų skaitytojai

Priekabiavimas. Vakar vakare mano septynerių metų dukra pasakė nenorinti eiti į mokyklą, nes dvi mergaitės jai nuolat neduoda ramybės. Perskaičiau straipsnius „Priekabiavimas. Kas padės įveikti šią blogybę?“ (2003 m. rugpjūčio 22 d.) Juose radau išties daug naudingo — galėjau ne tik pagelbėti dukrai, bet ir suprasti, kodėl kai kas taip elgiasi.

L. H., Jungtinės Valstijos

Darbovietėje vienas iš viršininkų vadindavo mane nepadoriais žodžiais, žemindavo bendradarbių akyse, ignoruodavo. Turėjau išeiti iš darbo. Toks užgauliojimas paliko gilius emocinius randus. Tačiau skaitydama šiuos straipsnius pasijuntu geriau, — žinau, jog yra, kas mane supranta.

H. N., Japonija

Straipsniai tarsi grąžino mane į praeitį. Kol mokiausi, kasdien buvau ujama. Klausiau savęs, kodėl. Tai, ką perskaičiau, padėjo suprasti ir paguodė.

M. M., Japonija

Mokykloje buvau laikoma atstumtąja ir tai palaužė pasitikėjimą savimi. Mane mokė juoktis iš savo kankintojų, bet jūs teisūs sakydami, jog geriau žiūrėti jiems į akis ir ramiai paaiškinti, kad tai nejuokinga.

M. G., Prancūzija

Turiu prisipažinti, kad skaityti šiuos straipsnius buvo sunku, nes paauglystėje ir jau būdama suaugusi patyriau fizinį, žodinį ir netiesioginį priekabiavimą. Perskaičiusi supratau, kodėl apnikdavo neigiamos mintys ir trūko savigarbos. Noriu padėkoti, kad rašote apie tai ir duodate praktinių, guodžiančių patarimų.

A. M., Italija

Priekabes kasdien kenčiu nuo pat tada, kai pradėjau mokytis vidurinėje mokykloje. Straipsniai padėjo suprasti, jog nors priklausau religinei mažumai, nesu niekam vertas. Laikui bėgant vis labiau didžiuojuosi, kad aš — Jehovos liudytojas, ir jaučiuosi laimingas, kai turiu kentėti būtent dėl to. Užgauliojimai mane įpykindavo. Dabar žinau, ką daryti, ir tikiu, jog reikalai pasitaisys.

M. S., Italija

Mudviem su dvyne seserimi 16. Mokomės vienoje klasėje. Bendraklasiai žino, jog esame Jehovos liudytojos, ir dažnai mus užsipuola. Priekabiavimo tema pateikta itin realistiškai ir tai labai padrąsino.

E. P., Italija

Skaitydama straipsnius negalėjau sulaikyti ašarų, nes atmintyje iškilo viskas, ką šešerius metus diena iš dienos su manimi išdarinėjo buvę bendramoksliai. Tuomet man atrodė, kad tokius dalykus kenčiu tik aš viena. Nežinojau, jog toks psichologinis teroras vadinamas priekabiavimu. Dabar, būdama jauna moteris, esu dėkinga galėdama daugiau sužinoti apie šią problemą. Pagaliau jaučiuosi suprasta!

A. P., Vokietija

Mokykloje esu patyrusi tiek daug sunkumų, jog kartais nebenoriu į ją eiti. Tačiau tai, ką perskaičiau, padėjo įvertinti padėtį iš naujo, radau gerų patarimų. Kai kuriuos pritaikau. Jie padeda. Ačiū už tokius padrąsinančius ir naudingus straipsnius.

M. T., Rusija