Biblijos požiūris

Ar nerimas rodo, kad stokojame tikėjimo?

„NERIMAUTI NEVALIA.“ Taip vadinosi vienas straipsnis, išspausdintas XX amžiaus pradžioje. Jį parašęs pastorius aiškino, kad nerimauti dėl materialinių dalykų — ne tik nedera, bet ir „didelė nuodėmė“. Ne taip seniai kitas autorius, rašęs apie tai, kaip įveikti nerimą, tvirtino: „Jei nerimaujame, vadinasi, nepasitikime Dievu.“

Abu jie savo išvadas grindė šiais Jėzaus žodžiais iš Kalno pamokslo: „Per daug nesirūpinkite.“ (Mato 6:25) Šiandieną nerimas kamuoja daugelį, tad galime paklausti: ar krikščionis turi jaustis kaltas, kad yra susirūpinęs? ar nerimas rodo, jog žmogui trūksta tikėjimo?

Dievas supranta mūsų silpnumą

Biblijoje nesakoma, kad nerimas visada rodo tikėjimo stygių. Dabartiniais ‘sunkiais laikais’ visiškai ramiai gyventi beveik neįmanoma. (2 Timotiejui 3:1) Ištikimiems krikščionims irgi gali kasdien susirūpinimą kelti silpna sveikata, senyvas amžius, ekonominiai sunkumai, nesantaika šeimoje, nusikalstamumas bei kitokios bėdos. Senovėje Dievo tarnai taip pat kartais dėl ko nors bijodavo, nerimaudavo.

Apsvarstykime, kas Biblijoje pasakojama apie Lotą. Dievas ketino sunaikinti Sodomą ir Gomorą, todėl liepė jam gelbėtis — bėgti į kalnus. Lotas sunerimo: „O ne, mano Viešpatie!“ Ir dvejodamas tęsė: „Gelbėtis, bėgdamas  į kalnus, aš nepajėgiu iš baimės, kad užklups mane nelaimė ir aš numirsiu.“ Ko Lotas taip bijojo? Biblija nepaaiškina. Kad ir kokia buvo priežastis, jis labai išsigando. Kaip Dievas į tai reagavo? Gal papeikė savo tarną dėl silpno tikėjimo ar kad nepasitiki Juo? Ne. Priešingai, Jehova atidžiai išklausė Lotą ir leido bėgti į artimiausią miestą. (Pradžios 19:18-22)

Biblijoje yra ir daugiau pavyzdžių, rodančių, jog ištikimus Dievo garbintojus kartais apimdavo nerimas. Pranašas Elijas išsigando ir pabėgo sužinojęs, kad rengiamasi jį nužudyti. (1 Karalių 19:1-4) Nerimas kamavo ir Mozę, Oną, Dovydą, Habakuką, Paulių bei kitus tvirto tikėjimo vyrus ir moteris. (Išėjimo 4:10; 1 Samuelio 1:6; Psalmyno 55:4 [55:5, Brb]; Habakuko 1:2, 3; 2 Korintiečiams 11:28) Vis dėlto Dievas jų gailėjo ir neatstūmė — parodė netobuliems žmonėms jautrumą.

„Lengvai apraizganti nuodėmė“

Tačiau jei rūpesčiai slegia ilgą laiką, galime nusilpti ir pradėti nebepasitikėti Dievu. Apaštalas Paulius tokį netikėjimą pavadino „lengvai apraizgančia nuodėme“. (Hebrajams 12:1, Brb) Taip kalbėdamas Paulius, matyt, pripažino, jog silpnumo akimirkomis ši nuodėmė ‘lengvai apraizgo’ ir jį.

Galbūt panašiai atsitiko Zacharijui: jis nepatikėjo angelu, sakiusiu, kad jo žmona taps nėščia. Jėzaus apaštalai kartą „dėl silpno tikėjimo“ negalėjo išgydyti berniuko. Tačiau jie nenustojo Dievo palankumo. (Mato 17:18-20; Luko 1:18, 20, 67; Jono 17:26)

Kita vertus, Biblijoje pasakojama apie žmones, kurie prarado pasitikėjimą Dievu ir užsitraukė sau nelaimę. Pavyzdžiui, dėl minėtos priežasties daugumai iš Egipto išėjusių izraelitų nebuvo leista įžengti į Pažadėtąją žemę. Sykį jie netgi kalbėjo tiesiogiai prieš Dievą: „Kodėl išvedei mus iš Egipto numirti dykumoje? Juk čia nėra nei maisto, nei vandens.“ Užsirūstinęs Dievas juos nubaudė — siuntė nuodingų gyvačių. (Skaičių 21:5, 6, Brb)

Jėzaus gimtojo miesto, Nazareto, gyventojai dėl tikėjimo stokos negavo pamatyti daug stebuklų. Už netikėjimą Jėzus griežtai pasmerkė savo dienų nedorą kartą. (Mato 13:58; 17:17; Hebrajams 3:19) Dėl to perspėjo ir apaštalas Paulius: „Žiūrėkite, broliai, kad kurio jūsų širdyje neužsimegztų netikėjimo piktybė, atitolinanti nuo gyvojo Dievo.“ (Hebrajams 3:12)

Iš tiesų kai kam tikėjimo gali trūkti dėl nedoros širdies. Tačiau taip nebuvo nei su Zachariju, nei su Jėzaus apaštalais. Jiems tikėjimo pritrūko tik silpnumo akimirką. Visas tų žmonių gyvenimas rodė juos esant tyraširdžius. (Mato 5:8)

Dievas žino, ko mums reikia

Šventasis Raštas padeda atskirti paprastą nerimą nuo netikėjimo nuodėmės. Kasdienių rūpesčių ar net tokių akimirkų, kai dėl žmogiško silpnumo neparodome tikėjimo, nereikia painioti su visišku nepasitikėjimu Dievu, kylančiu iš nedoros, abejingos širdies. Taigi krikščionys neturi nuolat jaustis kalti dėl to, kad kartkartėmis pasiduoda nerimastingoms mintims.

Tačiau reikia būti atsargiems, kad nerimas visiškai neužvaldytų. Kokie išmintingi Jėzaus žodžiai: „Nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ — arba: ‘Ką gersime?’ — arba: ‘Kuo vilkėsime?’“ Toliau jis guodžia: „Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.“ (Mato 6:25-33)

[Iliustracija 16 puslapyje]

Apaštalą Paulių kamavo nerimas