Padangos. Nuo jų gali priklausyti gyvybė!

ĮSIVAIZDUOKITE: esate uždarytas narve iš metalo ir stiklo. Šalia jūsų įmontuota ir talpyklų, kuriose kliuksi rūgštis bei degūs skysčiai. Tada ši grėsminga dėžė paleidžiama lėkti 30 metrų per sekundę greičiu ir tik koks sprindis nuo žemės. Be to, daug panašių aparatų nardo vienas kitam prieš nosį, o dar kiti švilpia priešinga kryptimi!

Iš esmės toks ir yra važiavimas greitkeliu. Tačiau kas automobiliui teikia stabilumo, kad jaučiatės saugus? Visų pirma — padangos.

Padangų paskirtis

Išvardyti visus padangų „nuopelnus“ ne taip jau lengva. Pavyzdžiui, jos atlaiko automobilio svorį, o riedant per kauburius, duobes, nelygumus sušvelnina smūgius. Svarbiausia, geras jų sukibimas su kelio danga leidžia didinti greitį, vairuoti, stabdyti važiuojant įvairios būklės keliais. O juk vienu kartu su žeme liečiasi tik nedidelis lopinėlis sulig atviruku.

Jeigu padangos tokios svarbios, tai kaip jas prižiūrėti, kad ilgiau laikytų ir važinėtume saugiai? Kaip metui atėjus išsirinkti pačias tinkamiausias? Prieš atsakydami, apžvelkime padangos istoriją.

Gumos pramonės pirmieji žingsniai

Nors ratą žmogus naudoja jau tūkstantmečius, apvilkti ratlankį guma sugalvota palyginti neseniai. Medinius arba plieninius ratus natūraliu kaučiuku imta dengti XIX amžiaus pradžioje. Deja, jis greit nusitrindavo, todėl į šią naujovę didelių vilčių nedėta — bent jau tol, kol darbo griebėsi ryžtingas išradėjas Čarlsas Gudjeras iš Konektikuto (JAV). 1839 metais jis išrado vulkanizaciją. Tai toks procesas, kai sudarius didelį slėgį aukštoje temperatūroje kaučiukas jungiasi su siera ir gaunama guma, iš kurios daug lengviau išlieti norimą formą. Ir ji ne taip greitai nusizulina. Iš tokios gumos pradėtos gaminti beorės padangos sulaukė vartotojų dėmesio. Visa bėda, kad su jomis važiuojant smarkiai kratydavo.

 1845 metais škotų inžinierius Robertas V. Tomsonas užpatentavo pirmą orinę, tai yra pripučiamąją, padangą. Į prekybą naujovei kelią praskynė kitas škotas, Džonas Boidas Danlopas. Iš pradžių jis tik norėjo patobulinti sūnaus dviratį, bet jau 1888-aisiais naują padangą užpatentavo ir įsteigė bendrovę. Vis dėlto orinei padangai dar reikėjo įveikti nemažas kliūtis.

Kartą 1891 metais vienam prancūzų dviratininkui padanga prakiuro. Jis mėgino skylę užtaisyti, bet nepavyko, nes padanga buvo neatskiriamai pritvirtinta prie ratlankio. Žmogus kreipėsi pagalbos į žinomą kaučiuko vulkanizuotoją, tautietį Eidvarą Mišlaną. Šis prie padangos krapštėsi devynias valandas. Užtat pasišovė sukurti tokią orinę padangą, kurią prireikus būtų lengva nuimti nuo ratlankio ir užtaisyti.

Mišlano padangos turėjo didžiulę paklausą. Jau kitąmet su jomis lakstė 10000 laimingų dviratininkų. Paryžiuje orines padangas veikiai užmovė karietoms. Keleiviai negalėjo atsidžiaugti. 1895 metais Eidvaras su broliu Andrė ryžosi pademonstruoti, kad pripučiamosios padangos tinka ir motoriniam transportui, — sumontavo jas sportiniam automobiliui. Nors lenktynėse šis atvažiavo paskutinis, žmonės neįprastomis padangomis taip stebėjosi, kad net norėjo perpjauti ir pažiūrėti, ką broliai Mišlanai įdėjo į vidų!

XX amžiaus 4-ajame ir 5-ajame dešimtmetyje medvilnę ir natūralų kaučiuką pakeitė ilgaamžiškesnės, atsparesnės medžiagos: viskozė, nailonas, poliesteris. Po Antrojo pasaulinio karo imta gaminti naujoviškas padangas, kurios pačios sandariai prisispaudžia prie ratlankio. Orui pripūsti nebereikia kameros. Per laiką būta ir kitų patobulinimų.

Šiandien padangos daromos iš daugiau kaip 200 rūšių žaliavų. Diegiant pažangias gamybos technologijas išties nemažai pasiekta. Antai kai kurių padangų rida jau gali viršyti 130000 kilometrų, o lenktyninio automobilio padangos tinka lėkti net kelių šimtų kilometrų per valandą greičiu. Net ir eiliniam vartotojui jos nebėra prabangos dalykas.

Kaip padangas išsirinkti

Gal turite automobilį, bet nežinote, kaip išsirinkti naujas padangas. Ir kada laikas jas keisti? Tiesiog reikia vis apžiūrėti, ar nepažeistos, ar nenusitrynusios. * Kai pasimato gamintojų įtaisyti išdilimo indikatoriai — skersai protektoriaus einantys standžios gumos ruožai, padanga jau nebetinkama naudoti. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, ar pats protektorius neatšokęs, ar nekyšo vielos, ar šonuose neiškilę guzai. Jei ką pastebėjote, taip nevažinėkite. Padangą iškart restauruokite arba pakeiskite.

Geriausia padangas keisti poromis: ant vienos ašies montuoti vienodas. Jei dedate tik vieną naują, suporuokite ją su ta, kurios protektorius geriausiai išsilaikęs, kad tolygiai stabdytų.

 Padangų siūloma tiek rūšių, dydžių ir modelių, jog nelengva išsirinkti. Štai keletas naudingų gairių. Visų pirma peržiūrėkite automobilio gamintojo rekomendacijas. Kiekvienai mašinai nustatyti tam tikri techniniai parametrai: padangos, ratlankio dydis, prošvaisa (tarpas tarp kelio ir kėbulo dugno), keliamoji galia. Svarbu atsižvelgti ir į konstrukcijos ypatybes. Šiuolaikiniams automobiliams su ABS stabdžių sistema, traukos kontrolės sistema bei visų ratų pavara reikia padangų, atitinkančių nustatytas charakteristikas. Padangų standartas paprastai nurodomas automobilio instrukcijoje.

Dar pagalvokite, kokiais keliais važinėsite. Šlapiais ar sausais? Daugiau žvyrkeliu ar asfaltu? Gal visko pasitaikys. Tada reikėtų universalių padangų, tinkamų visiems keliams, visokiems orams.

Išsiaiškinkite, koks bus sukibimas ir ar padanga sparčiai dils. Kuo protektorius minkštesnis, tuo geriau sukimba su kelio danga, bet greičiau nusitrina. Ir atvirkščiai: kuo protektorius kietesnis, tuo sukibimas prastesnis, bet padanga ilgaamžiškesnė. Tokie techniniai duomenys pateikiami specialiuose žinynuose, kuriuos turi padangų parduotuvės. Beje, priklausomai nuo gamintojo, padangų klasifikacija šiek tiek skiriasi.

Atsirinkus tinkamas padangas, galutinį sprendimą dažnai nulemia kaina. Žymesni gamintojai užtikrina aukštesnę kokybę, suteikia ilgesnę garantiją.

Kaip prižiūrėti

Padangų priežiūra yra tokia: reikia vis patikrinti oro slėgį, kas kiek laiko sukeisti ir subalansuoti bei sureguliuoti ratus. Jei slėgis padangoje per didelis, pirma laiko išdils protektoriaus viduriukas; jei per mažas — greit nusitrins kraštai, ir automobilis naudos daugiau kuro.

Orui skverbiantis pro gumą, padanga per mėnesį gali netekti 50 ar daugiau milibarų. Nespręskite vien iš formos, ar ji užtektinai pripūsta. „Padanga, praradusi net pusę slėgio, neatrodys subliūškusi!“ — teigia gumos  gamintojų asociacija. Todėl nepamirškite bent kartą per mėnesį pamatuoti oro slėgį manometru. Daug vairuotojų laiko šį prietaisą automobilio daiktinėje, visad po ranka. Slėgį tikrinkite ir kaskart, kai keičiate variklio alyvą. Matuojant slėgį padangos neturi būti įkaitusios. Žodžiu, negalite būti nuvažiavęs daugiau kaip pusantro kilometro, nes po ilgesnės kelionės joms ataušti reikia bent trijų valandų. Rekomenduojamas oro slėgis paprastai būna nurodytas automobilio instrukcijoje, taip pat ant kėbulo šalia vairuotojo durelių užsklandos arba ant degalų bako dangtelio. Jei norite važiuoti minkščiau, padangų nepripūskite iki maksimalios leistinos normos (tas skaičius įspaustas gumoje ant šono).

Padangos ilgiau laikys ir tolygiau dils, jeigu periodiškai apkeisite ratus. Geriausia tai daryti kas 10—13 tūkstančių kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Automobilio instrukcijoje pasitikrinkite, kokia tvarka juos sukeisti. Tiesa, jeigu padangos ne universalios, žiemos sezonui reikės žieminių, vasarai — vasarinių.

Galiausiai kasmet patikrinkite, kaip sureguliuoti ratai. Jei pajuntate neįprastą vibraciją ar vairavimas pasidaro kažkoks ne toks, vertėtų iškart patikrinti. Ratų išvirtimą pagal krovinio svorį automatiškai reguliuoja važiuoklės pakaba, tačiau detalės ilgainiui dyla ir kartkartėmis ratus reikia patikrinti, iš naujo sureguliuoti. Automobilių remontininkas, šios srities specialistas, nesunkiai tai padarys. Tada ne taip greitai dils padangos, lygiau riedės automobilis.

„Protingos“ padangos

Kai kuriuose automobiliuose vairuotoją įspėja kompiuteris, jei padangose slėgis pasidaro per mažas. Ir padangų esama visokių: su vienomis nedidelį atstumą saugu važiuoti ir be oro, kitos pradurtos pačios užsisandarina. O inžinieriai kuria dar įvairesnių.

Dedamos geresnės medžiagos, tobulinamas protektoriaus raštas, važiuoklės pakaba, vairo ir stabdžių sistemos. Važiuoti šiuolaikišku automobiliu su geromis padangomis darosi ne tik lengviau, bet ir saugiau.

[Išnaša]

[Schema/iliustracijos 21 puslapyje]

Padangų priežiūros atmintinė

Vizualinė apžiūra

□ Ar šone nėra guzų?

□ Ar iš protektoriaus nekyšo vielos?

□ Ar protektorius dar pakankamai gilus? O gal jau matosi išdilimo indikatoriai?

Ko dar nereikia pamiršti

□ Ar oro slėgis padangose atitinka automobilio gamintojo rekomendacijas?

□ Gal jau metas ratus sukeisti? (Kas kiek tūkstančių kilometrų ir kokia tvarka juos reikėtų sukeisti, nurodo automobilio gamintojas.)

□ Gal jau atėjo naujas sezonas ir reikia dėti kitokias padangas?

[Iliustracija]

Išdilimo indikatorius

[Schema 20 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Padangos sandara

Protektorius gerina sukibimą; per posūkį neslysta

Juostos stabilizuoja, sutvirtina protektorių

Šonas saugo padangą, kad jos neperrėžtų kokia briauna ar šaligatvio kraštas

Karkasas: nuo jo priklauso stiprumas, tamprumas

Vidinis sluoksnis laiko orą

Bortas sandariai prisispaudžia prie ratlankio

[Iliustracijos 19 puslapyje]

Senovinis dviratis ir automobilis, abu — su pripučiamosiomis padangomis; prieš daugelį metų jau gamino padangas

[Šaltinio nuoroda]

The Goodyear Tire & Rubber Company