Stebime pasaulį

Parduodami pamokslai

„Persidirbusių vikarų, laužančių galvą, ką pasakyti per pamokslus, maldos išklausytos: vienos anglikonų bažnyčios skaitovas sukūrė tinklalapį, kuriame siūlo pamokslų kiekvienai progai“, — pranešama Londono laikraštyje The Daily Telegraph. Tinklalapio kūrėjas Bobas Ostinas sako: „Nūdienos pamokslininkai labai užimti, todėl savo kalboms beveik neskiria dėmesio.“ Autorius tvirtina, kad jo rekomenduojami „išmintingi, paruošti pamokslai... įkvepia, ugdo, skatina susimąstyti“. Kaip aiškinama laikraštyje, dabar tinklalapyje pateiktas sąrašas „daugiau kaip 50 ‘sakyklose išbandytų’ pamokslų, kuriuose aptariamos įvairios Biblijos eilutės bei temos“, tačiau vengiama griežto arba Bažnyčios mokymams prieštaraujančio požiūrio. Tos „šiltos 10—12 minučių“ kalbos kainuoja po 10 eurų.

 „Miesto karalius ir viešpats“

„Automobilis pasidarė miesto karaliumi ir viešpačiu“, — teigiama Meksiko laikraštyje Reforma. 1970 metais Meksikos sostinėje vienas automobilis teko 12423 gyventojams. O 2003-iaisiais jį turėjo jau kas šeštas. Meksiko gatvėse atsiranda tiek daug naujų automobilių, kad 2002 metais 18 milijonų gyventojų turinčiame mieste jų buvo įregistruota daugiau nei gimimų. Blogiausia, kad šios transporto priemonės išmeta net 80 su viršum procentų visų į orą patenkančių teršalų. Maža to, dėl kamščių gatvėse kai kuriems kelionė į darbą gali trukti beveik tris valandas. Paskaičiuota, kad iki 2010-ųjų automobilių Meksike padaugės dar milijonu.

Britai klimpsta skolose

„Didžiojoje Britanijoje dėl gyventojų skolų gali susilpnėti ekonomika, o kas ketvirtą žmogų užgriūti neįveikiamos finansinės problemos“, — perspėjama Londono laikraštyje The Daily Telegraph. Ten pat priduriama: „Tauta įgijo ‘moku vėliau’ reputaciją ir neša 878 milijardų svarų sterlingų [1,2 trilijono eurų] vartotojų skolų naštą.“ Kiekvienas britas, be hipotekos mokesčio, dar skolingas po 3383 svarus sterlingų [4600 eurų] pagal kredito korteles, asmenines paskolas, banko suteikto kredito viršijimą. „Be galo daug suaugusiųjų stengiasi išsikapstyti iš skolų baimindamiesi, jog bet kada gali jose visai paskęsti“, ypač jei padidės palūkanos ir nedarbas. Fransis Volker iš Konsultavimo tarnybos vartojamųjų paskolų klausimais sako: „Jeigu jūsų mėnesinės skolos išmokos, neskaitant mokesčio už įkeistą turtą, viršija 20 procentų mėnesinių pajamų, išleidžiate per daug.“ Buvo tikimasi, jog, nepaisydami šių perspėjimų, poilsiaujantys britai per 2003 metus prie savo skolų dar pridės 3 milijardus svarų sterlingų [4 milijardus eurų].

Karvės vertingesnės nei žmonės?!

Praraja tarp turtuolių ir vargšų toliau didėja. Per pastaruosius 20 metų mažiausiai išsivysčiusių šalių (700 milijonų gyventojų) apyvartos dalis pasaulinėje rinkoje sumažėjo nuo 1 iki 0,6 procento. „Diduma juodaodžių afrikiečių šiandien gyvena skurdžiau nei praėjusi karta“, — žurnale Challenges rašo prancūzas ekonomistas Filipas Jurgensenas. Pavyzdžiui, Etiopijoje 67 milijonai žmonių pragyvena iš lėšų, kurios tėra trečdalis sumos, tenkančios 400000 Liuksemburgo gyventojų. Jurgensenas atkreipia dėmesį, kad Europos ūkininkai turi teisę kiekvienai karvei kasdien gauti po 2,5 euro subsidijų, tuo tarpu kokie 2,5 milijardo žmonių kasdien turi išsiversti su mažesne suma. Vadinasi, daug kur „vargšas vertas mažiau nei karvė“, — sako Jurgensenas.

Muzika ir smurtas

Ajovos universiteto ir Teksaso socialinės apsaugos departamento (JAV) tyrinėtojai atliko penkis eksperimentus su daugiau kaip 500 aukštųjų mokyklų studentų, mėgindami nustatyti smurtą propaguojančių dainų poveikį. Jaunuolių, išklausiusių vieno dainininko įvairių dainų, laukė keli testai, — norėta išsiaiškinti, kiek jos sužadina agresiją. Žurnale Journal of Personality and Social Psychology paskelbti tyrimo duomenys liudija, kad neapykantos kupinos dainos sukelia nemotyvuotą priešiškumą ir pyktį. „Šis ir kiti smurtinių pramogų tyrimai leidžia daryti svarbią išvadą — dainos žodžiai tikrai daug reiškia, — sako eksperimentams vadovavęs Kreigas Andersonas. — To neturėtų pamiršti visi klausytojai, ypač vaikų ir paauglių tėvai.“

Girti vaikai

Didžiojoje Britanijoje 50-tyje ligoninių pirmosios pagalbos skyrių atlikus tyrimą paaiškėjo, kad „į ligonines net patenka alkoholiu apsinuodijusių šešiamečių“, — pranešama Londono laikraštyje The Daily Telegraph. Vienos gydymo įstaigos darbuotojai informavo, kad per vasaros atostogas kas savaitę čia gydoma apie 100 tokių vaikų. „Per 70 procentų personalo mano, jog apsinuodiję svaigalais ligoninėje atsiduria vis jaunesni vaikai“, — rašoma laikraštyje. Be to, naujame vyriausybės pranešime teigiama, kad šalyje per 20 metų mirčių nuo alkoholio patrigubėjo.

Italijos jaunimas ir narkotikai

42 procentai Milano San Rafaelio instituto surengtoje apklausoje dalyvavusių 14—19 metų moksleivių prisipažino vartoją narkotikus. Tačiau Italijos švietimo ministrės Mariolinos Mojoli nuomone, tikrasis skaičius didesnis. Tarp respondentų populiariausi marihuana ir hašišas. 34 procentai narkotikus vartojančių moksleivių sakė, jog kvaišinasi mokykloje, 27 procentai — diskotekose, o 17 procentų — namie. Dar iš apklausos paaiškėjo, jog 82 procentai moksleivių vartoja svaigalus.

Milžiniška jūros pabaisa

„Prie Antarktidos krantų žvejai sugavo retą ir pavojingą kalmarą su lėkštės dydžio akimis ir čiuptuvais, turinčiais daugybę aštrių kabliukų grobiui pastverti“, — rašoma Australijos laikraštyje The Daily Telegraph. Naujosios Zelandijos okeanologas Stivas Ošea pasakė: „Esu matęs didįjį kalmarą, bet šis yra stulbinantis.“ Tas 150 kilogramų sveriantis ir kalmaru milžinu (Mesonychoteuthis hamiltoni) pramintas gyvūnas pasirodė esąs visai jaunas. „Tai labai agresyvus padaras, — aiškina Amerikos okeanologas Katas Bolstadas. — Jei atsidurtum šalia jo vandenyje, baigtųsi liūdnai.“ Naujienų agentūra „Reuters“ praneša: „Giliai tamsoje gyvenantis kalmaras milžinas švyti, kad galėtų pamatyti grobį savo didelėmis akimis — didžiausiomis iš visų gyvūnų... O žuviai pasprukti neleidžia dešimtyje čiuptuvų esantys kokie 25 kabliukai, gerai įtvirtinti į raumenį ir laisvai besisukiojantys, bei siurbtukai.“