Vienatvė įveikiama

ĮVEIKTI vienišumą nelengva, nes jis žmogų labai prislegia. Kaip išsivaduoti iš šios būsenos? Kaip kai kurie gelbstisi nuo vienatvės?

Kai jautiesi vienišas

Kai reikia ką nuspręsti, Helen * mėgsta pabūti viena, bet jaučia, kad kartais vienišumas pavojingas. Bendravimo su tėvais jai trūko jau vaikystėje. Nebesumanydama, kaip pelnyti jų dėmesį, ji užsidarydavo savo kambaryje. Mergina pasakoja: „Man sutriko mityba. Puoliau į depresiją. Save įtikinėdavau: ‘Kodėl man turėtų rūpėti tėvų bėdos, jeigu aš jiems nerūpiu?’ Paskui ėmiau manyti, kad atsiradusią tuštumą užpildytų santuoka. Jos troškau kaip išsigelbėjimo. Bet greit susivokiau: ‘Kodėl turėčiau griauti kito žmogaus gyvenimą? Pirmiau turiu susigaudyti savyje!’ Sielvartą išsakiau Jehovai ir meldžiau jį pagalbos.

 Biblijoje, Izaijo 41:10, radau labai paguodžiančius žodžius: ‘Nebijok, nes aš su tavimi, nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine.’ Man labai palengvėjo, nes jaučiausi, tarsi neturėčiau tėvo. Dabar kasdien skaitau Bibliją ir meldžiuosi dangiškajam Tėvui. Taip išmokau įveikti vienatvę.“

Kai gedima netekus artimo žmogaus, irgi gali užvaldyti vienišumo jausmas. Šešiolikmetė Luisa pasakoja apie savo skausmą: „Tėvą užmušė, kai buvau penkerių. Paguodos tikėjausi iš močiutės, bet ji manęs niekada nemylėjo. Vaikystėje, kai labiausiai troškau švelnumo, jo beveik nepatyriau. Eidama devintus metus triskart bandžiau nusižudyti. Maniau, taip bus geriausia, nes mama turėjo labai sunkiai dirbti, kad išmaitintų tris mano seseris ir mane. Paskui pradėjome bendrauti su Jehovos liudytojais. Jauna sutuoktinių pora manimi nuoširdžiai domėjosi. Jie dažnai sakydavo: ‘Tu mums labai brangi.’ Tie žodžiai labai sustiprindavo. Kartais nesugebu išreikšti jausmų, bet skaitydama Sargybos bokšto arba Atsibuskite! straipsnius dėkoju Jehovai, nes per šiuos leidinius jaučiu jo meilę. Labai pasikeičiau. Dabar galiu šypsotis ir mamai parodyti jausmus — liūdesį ar džiaugsmą. Kartais dar apninka skaudūs prisiminimai, bet ne taip, kad verstų galvoti apie savižudybę arba užsisklęsti savyje ir nebekalbėti su artimaisiais. Nepamirštu psalmininko Dovydo žodžių: ‘Savo giminių ir bičiulių labui sakysiu: „Tebūna tavyje ramybė!“’“ (Psalmyno 122:8)

Marta jau 22 metai išsiskyrusi. Viena užaugino vaiką. „Kai imu mąstyti, ką negerai padariau, vėl jaučiuosi niekam tikusi ir vieniša“, — sako ji. Kaip moteris su tuo  kovoja? Marta aiškina: „Supratau, kad geriausia — tuoj pat visa išsakyti Jehovai Dievui. Kai meldžiuosi, žinau — esu ne viena. Jehova supranta mane geriau nei aš pati. Be to, stengiuosi domėtis kitais. Nugalėti neigiamus jausmus ypač padeda visalaikė tarnyba. Kalbėdama su kitais apie Dievo Karalystės palaimas ir matydama, kad žmonės neturi jokios vilties, nemato išeities iš savo bėdų, pajuntu — yra svari priežastis trokšti gyventi ir grumtis toliau.“

Elbai 93 metai. Jos vienturtė dukra tarnauja misioniere kitoje šalyje. Moteris pasakoja, kaip nugali vienatvę: „Kai dukra su savo vyru gavo kvietimą į Sargybos bokšto biblinę Gileado mokyklą, mačiau, kaip jie švyti iš laimės, ir džiaugiausi kartu su jais. Bet kai juos paskyrė tarnauti į užsienį, suvokiau esanti kiek savanaudė: truputį liūdėjau, kad jų nebus šalia. Man tai priminė Iftacho ir jo vienturtės dukters istoriją, aprašytą Teisėjų knygos 11 skyriuje. Su ašaromis akyse turėjau melsti Jehovą atleisti. Dukra ir žentas nuolat palaiko ryšį su manimi. Žinau, jie labai užimti, bet kad ir kur tarnautų, randa laiko parašyti ir pasidalinti tarnyboje patirtais įspūdžiais. Tuos laiškus skaitau po keliskart. Tuomet jaučiuosi taip, tarsi jie kas savaitę kalbėtųsi su manimi, ir esu labai dėkinga už tai. Be to, mums, pagyvenusiems bei ligotiems, daug dėmesio rodo susirinkimo vyresnieji. Jie pasirūpina, kad turėtume kuo nuvykti į sueigas, ir kitomis mūsų reikmėmis. Mano dvasiniai broliai ir seserys — tikra Jehovos palaima.“

Jūs irgi galite įveikti vienatvę

Esate jaunas ar pagyvenęs, viengungis ar susituokęs, vaikas, turintis tėvus, ar našlaitis, netekote artimųjų ar patiriate vienatvę dėl kitokios priežasties, — jūs irgi galite suvaldyti savo jausmus. Aštuoniolikmetė Hokabed, kurios tėvas paliko šešių asmenų šeimą ir išvyko į kitą šalį, sako: „Būkime atviri! Svarbu išsikalbėti. Antraip mūsų niekas nesupras.“ Ji pataria: „Liaukitės per daug galvoję apie save. Ieškokite pagalbos brandžių žmonių, o ne jaunuolių, kuriems gal dar blogiau nei jums.“ Anksčiau paminėta Luisa sako: „Labai padeda nuoširdi malda Jehovai. Jis teikia pagalbą, kad pajėgtume išeiti iš aklavietės.“ Chorchė, kuris mirus žmonai irgi grumiasi su vienatve, sako: „Reikia ištverti. Man palengvėja, kai domiuosi kitais. Atjauta pokalbį su kitu daro prasmingą ir padeda įžvelgti patrauklias to asmens savybes.“ (1 Petro 3:8)

Išties, kad apsigintume nuo vienatvės, galime daryti daug ką. Bet ar ateis toks laikas, kai niekas nesijaus vienišas? Jeigu taip, kaip tai įvyks? Atsakymai į šiuos klausimus — kitame straipsnyje.

[Išnaša]

[Anotacija 8 puslapyje]

„Labai padeda nuoširdi malda Jehovai. Jis teikia pagalbą, kad pajėgtume išeiti iš aklavietės“ (Luisa).

 [Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

Kaip įveikti vienatvę

▪ Prisiminkite, kad tokie jausmai praeinantys ir kad daug priklauso nuo jūsų, be to, tą patį patiria ir kiti.

▪ Nereikalaukite iš savęs per daug.

▪ Nebūkite pernelyg savikritiškas.

▪ Ugdykitės gerus mitybos įpročius, mankštinkitės, išsimiegokite.

▪ Kai esate vienas, imkitės kūrybos, mokykitės ko nors naujo.

▪ Nespręskite apie žmones remdamasis ankstesne patirtimi.

▪ Vertinkite draugus bei unikalias jų savybes. Stenkitės išplėsti gerų draugų ratą. Prašykite vyresnių, labiau patyrusių žmonių patarimo.

▪ Būkite dėmesingas kitiems — nusišypsokite, pasakykite ką nors malonaus, pasidalykite su jais mintimis iš Biblijos. Suvokimas, kad esate reikalingas kitiems, padės įveikti vienatvę.

▪ Venkite fantazijų apie bendravimą su kino, televizijos įžymybėmis, interneto ar literatūros personažais.

▪ Jei turite sutuoktinį, nesitikėkite, kad jis patenkins visus jūsų emocinius poreikius. Mokykitės bendradarbiauti, padėti vienas kitam bei remti vienas kitą.

▪ Mokykitės bendrauti ir būti geresnis klausytojas. Sutelkite dėmesį į kitus žmones bei jų interesus. Stenkitės atjausti.

▪ Pripažinkite, kad jaučiatės vienišas, ir pasikalbėkite su brandžiu, patikimu draugu. Nekentėkite tylomis.

▪ Venkite padauginti svaigalų arba nevartokite jų išvis. Savo bėdų juose nepaskandinsite — greit jos vėl iškils į paviršių.

▪ Nugalėkite išdidumą. Atleiskite tiems, kurie jus skaudina, ir stenkitės pagerinti santykius su jais. Nebūkite per daug įtarus.

[Iliustracija 6 puslapyje]

Kaip įveikti vienišumo jausmą?