Ar tikėti Dievą nemoksliška?

SKAITYDAMI mokslinius straipsnius tikriausiai užtinkate ne vieną religinį terminą. Mokslininkai, pavyzdžiui, pavadinami „naujos technologinės kultūros vyriausiaisiais kunigais“, o jų laboratorijos — „šventyklomis“. Suprantama, tai tik metaforos. Tačiau jos skatina pamąstyti: ar tikrai mokslą ir religiją skiria praraja?

Galima pamanyti, jog mokslininkai, kuo daugiau sužino, tuo mažiau betiki Dievą. Daugelis jų iš tiesų su panieka žiūri į religinius įsitikinimus. Tačiau nemaža mokslo vyrų stebisi, kiek daug įrodymų liudija aplinkinį pasaulį buvus sukurtą. Kai kuriems rūpi ne tik kūriniai, bet ir pats Kūrėjas.

Pokyčių vėjai

Čarlzo Darvino evoliucijos teorija dominavo pusantro šimtmečio. Kai kurie šviesuoliai galbūt tikėjosi, kad mūsų dienomis Dievą išpažins tik tamsūs žmonės, lengvatikiai ir naivuoliai. Nieko panašaus! Daugelis mokslininkų atvirai pripažįsta tikį Kūrėją. Nors ne visi jį laiko asmeniu ar tiki Biblija, vis dėlto neabejoja, jog gamta aiškiai liudija Dievą esant.

Ar galima juos laikyti naivuoliais? Apie mokslininkus, tikinčius, jog visata ir visa, kas gyva, yra sukurta, vienos knygos recenzijoje rašoma: „Jie yra pelnę filosofijos daktarų vardus ir eina pareigas prestižiniuose universitetuose. Jų prieštaravimai darvinizmui pagrįsti ne Šventuoju Raštu, o mokslinėmis prielaidomis“ (The New York Times).

Toje pačioje recenzijoje pažymima, jog protingo kūrimo idėjos šalininkai „neteikia jokių akivaizdžiai kvailų tvirtinimų... Jie tik nesutinka, jog gyvybės esmę galima paaiškinti paplitusia darvinizmo teorija arba kokiu kitu ‘natūralistiniu’ aiškinimu, esą visa priklauso nuo nevaldomų, savaiminių veiksnių laipsniško poveikio. Jų  tvirtinimu, biologiniame pasaulyje nestinga įrodymų, kad visa yra sukurta proto, kad yra protingas Kūrėjas“. *

Net keista, kiek daug mokslininkų daro panašią išvadą. Štai, vieno 1997 metų tyrimo duomenimis, 4 iš 10 Jungtinių Valstijų mokslininkų tiki, kad Dievas yra ir kad jis — asmuo. Šis santykis beveik nepakito nuo pat 1914 metų, kai irgi buvo surengta panaši apžvalga.

Suprantama, kai kuriuose kraštuose, įskaitant Europos šalis, atmosfera pasaulietiškesnė, tad jose taip mano mažiau mokslininkų. Vis dėlto britų laikraštyje The Guardian pranešama, jog „daugiau tiki tiksliųjų mokslų atstovai, pavyzdžiui, fizikai, geologai, mažiau — visuomeninių, tarkim, antropologai“. Laikraštyje priduriama: „Jungtinėje Karalystėje yra tokių organizacijų, kaip Krikščionys moksle.“ Toliau dar pažymima, jog Didžiojoje Britanijoje „bažnyčią lanko palyginti daugiau tiksliųjų mokslų studentų negu humanitarinių“.

Vis dėlto dauguma mokslininkų pašiepia mintį apie Kūrėją, taip darydami didelę įtaką savo kolegoms. Astronomas Alanas Sendeidžas sako, kad „dažnas nėra linkęs pasirodyti esąs tikintis“. Kodėl? Pasak mokslininko, bijodamas „labai skaudžios [kolegų] paniekos“.

Taigi mokslininkai, drįstantys teigti, kad mokslas nepaneigia Kūrėjo buvimo, jaučiasi taip, lyg jų balsai skęstų skepticizmo jūroje. Šiuose straipsniuose sutelksime dėmesį į jų nuomonę ir kodėl jie taip mano, nors nesusilaukė pripažinimo. Ir kuo tai svarbu jums? Ar gali mokslas padėti jums pažinti Dievą? Paskaitykite.

[Išnaša]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Žvaigždės: Courtesy of ROE/Anglo-Australian Observatory, photograph by David Malin