Galingosios Romos imperijos liekana

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO VOKIETIJOJE

Jam daugiau negu 1900 metų, jo ilgis — daugiau nei 500 kilometrų, ir jis laikomas vienu didingiausių Romos imperijos paminklų Centrinėje Europoje. Kas jis? Tai limas.

ŠITAIP vadinama romėnų statyta įtvirtinimų linija, saugojusi šiaurinę valstybės sieną nuo germanų genčių. Šie gynybiniai statiniai primena apie senovės Romos imperijos galybę.

Lotyniškas žodis limes iš pradžių reiškė ‘įrengtą taką, dalinantį teritoriją į dvi dalis’. Pradėtas tiesti limas ir priminė taką ar kelią. Iškart romėnai neplanavo jo įtvirtinti. Tačiau ilgainiui limas virto pasienio įtvirtinimais, ir tai ženklina esminį lūžį Romos imperijos istorijoje.

Kodėl imtasi statyti limą?

Anapus imperijos šiaurinės sienos plytėjo barbaricum — Romai priešiškų genčių žemės. Šie germanai, pavyzdžiui, chatai nuolat užpuldavo pasienį. Kadangi chatų kariai buvo be galo aršūs, kampanija prieš juos būtų neapsiėjusi be didelių aukų.

Todėl romėnų armija nesiėmė invazijos į šiuos neužkariautus kraštus, bet nutiesė per juos limą — koridorių nuo Reino iki Dunojaus. Vietomis reikėjo prasikirsti kelią per tankius miškus. Išilgai limo patruliavo kareiviai, todėl keliauti juo buvo gana saugu.

 Iš pradžių tai tebuvo platus takas. Vėliau palei jį imta statyti medinius bokštus sargybiniams. Intervalus parinkdavo tokius, kad iš kiekvieno bokšto matytųsi gretimi. Paskui išilgai kelio surentė 2,7 metro aukščio tvorą iš nusmailintų kuolų. Netrukus dar įrengė apsauginį pylimą ir griovį. Kai kuriuose ruožuose sieną ir sargybos bokštus pastatė iš akmenų.

Nuošaliose vietovėse iškilo daugiau fortų kareiviams apgyvendinti. III m. e. amžiuje limo ilgis Vokietijoje jau viršijo 500 kilometrų. Palei jį stovėjo 60 didelių tvirtovių ir daugybė mažesnių fortų. O dar mažiausiai 900 bokštų budėdavo sargybiniai. Kai kurių nuomone, šie triaukščiai statiniai stiebėsi viršun net 10 metrų.

Sutvirtinta valstybės siena

Štai taip priešų žemėje nutiestas takas palaipsniui virto sutvirtinta valstybės siena. Limas driekėsi per dabartinių Vokietijos ir Nyderlandų teritorijas iki pat Šiaurės jūros. Panašiai Anglijoje romėnai pastatė Adriano ir Antonino sienas, kurios saugojo jų pasienį nuo kaledonų genčių, gyvenusių dabartinės Škotijos žemėse.

Limas neuždarė imperijos sienos aklinai. Daugelyje vietų buvo vartai, pro kuriuos barbaricum gyventojai galėdavo patekti į Romos valdomas Recijos ir Aukštutinės Germanijos provincijas. Tai sudarė sąlygas prekybai.

Limo atsiradimas liudijo apie esminį lūžį Romos politikoje. T. V. Poteris rašė: „Daugelį šimtmečių romėnams buvo svetima mintis, kad  kažkada jų imperijos ribos turėtų nusistovėti.“ Taigi limas tapo ženklu, jog imperija „atsisako ekspansijos, ir jos politika ima įgauti visiškai kitokį — savo teritorijos išsaugojimo — pobūdį“.

Kas išliko?

Trečiajame amžiuje prasidėjo lėtas ir ilgas imperijos smukimas. Galiausiai kariuomenė paliko limą. Apleisti įtvirtinimai ėmė nykti, akmenis ir sijas išnešiojo aplinkiniai gyventojai. Vienos galingiausių pasaulio imperijų palikimą užgožė augmenija, ir jis iš lėto nugrimzdo užmarštin.

Tačiau XIX amžiaus pabaigoje Vokietijoje imta labiau domėtis romėnų istorija ir tradicijomis. Nuo tada atkurtos nedidelės limo griovių, pylimų ir sienų atkarpos. Atstatyta ir keletas fortų bei sargybos bokštų. Tačiau didžioji limo dalis visiškai sunykusi: vos beįmanoma atpažinti, kur jo būta.

Vieną labiausiai vykusių rekonstrukcijų — Zalburgo fortą — galima pamatyti Taunus regione, apie 40 kilometrų nuo Vokietijos Jehovos liudytojų filialo. Fortą, kurio matmenys maždaug 150 ir 220  metrų, juosia griovys ir akmeninė siena su sargybos bokštais. Jame galėdavo gyventi apie 500 kareivių. Forto viduryje stovi principia, tai yra vadavietė — svarbiausias tvirtovės pastatas.

Vadavietės galinėje dalyje buvo šventovė, kurioje laikydavo karinio dalinio ženklą. Brošiūroje Limeskastell Saalburg (Limo fortas Zalburgas) teigiama: „Kariuomenės ženklo saugojimo šventovėje garbindavo globojančius Romos imperiją dievus bei imperatorių. Priešais ją ištisą dieną patruliuodavo garbės sargyba.“ Taigi atkurtieji limo fragmentai patvirtina religijos vaidmenį karyboje.

Pradėtas atstatinėti limas ėmė traukti turistus. Daug kur palei jį praminti pėsčiųjų takai. Jei kada atvyksite į Vokietiją, kodėl gi nepamačius jo savo akimis? Išvysite ryškų pavyzdį, kaip net pačios stipriausios pasaulio imperijos galiausiai neišvengia pragaišties.

[Rėmelis/iliustracija 15 puslapyje]

ROMĖNŲ KARIO GYVENIMAS

Romėnų kariuomenę sudarė legionieriai, kuriuos imdavo iš Romos piliečių, ir pagalbiniai daliniai (auxilia), kuriuose tarnavo imperijos užkariautų kraštų vyrai. Mažiausias karinis vienetas — apie dešimt kartu gyvenančių kareivių — vadinosi contubernium, kurių dešimčiai vadovavo centurionas. Šešiasdešimt centurijų sudarė legioną, taigi jame iš viso būdavo nuo 4500 iki 7000 kareivių.

„Kariuomenė žygiuoja pilvu“, — kartą pasakė Napoleonas Bonapartas. Daug amžių prieš Napoleoną gyvenę romėnai manė taip pat, todėl jų kareiviams maistu nebuvo ko skųstis. Žurnale Archäologie in Deutschland teigiama: „Romėnų armijoje nekildavo maištų dėl maitinimo.“ Priešingai — „kai kuriose Romos imperijos srityse karių maistas buvo geresnis nei gyventojų“.

Dienos davinį sudarė šviežia mėsa, vaisiai, daržovės, kvietinė duona ir aliejus. Vis dėlto kareivių nelepino. „Romėnų kariuomenėje nebuvo valgyklų“, — sakoma jau minėtame leidinyje. Kiekvienas contubernium maistą gamindavosi pats.

Atitarnavusį 25 metus romėną paleisdavo iš kariuomenės bei apdovanodavo pinigais arba žemės sklypu. Pagalbinių dalinių kariui bei jo vaikams suteikdavo Romos pilietybę. „Daugeliui vyrų tarnyba armijoje buvo greičiausias būdas tapti Romos piliečiu“, — teigiama knygoje Der Limes zwischen Rhein und Main.

[Žemėlapis/iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ATSTATYTI LIMO FRAGMENTAI VOKIETIJOJE

–– Limas

1 Vysbadenas

Tvora ir akmeninis sargybos bokštas

2 Bucbachas

Medinio karkaso sargybos bokštas drėbtomis sienomis

3 Veisenburgas

Akmeninio forto šiauriniai vartai

4 Zalburgas

Vienas įspūdingiausiai rekonstruotų fortų

5 Rainau

Medinis bokštas ir tvora

[Šaltinio nuoroda]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.