„Jūros brangakmenis“

Titnagdumbliai — mikroskopiniai dumbliai, turintys sudėtingą ir įmantrų stiklo kiautą, paplitę visuose vandenynuose. Mokslininkus jie žavi jau nuo seno — tiksliau, nuo tada, kai buvo išrastas mikroskopas ir žmogus galėjo išvysti jų grožį. Ne veltui titnagdumbliai vadinami jūros brangakmeniais.

Alfredas Nobelis, XIX amžiaus septintajame dešimtmetyje išradęs dinamitą, nitroglicerinui stabilizuoti panaudojo kaip tik titnagdumblių kiautų silicio dioksidą. O iš gauto mišinio padarė dinamito lazdeles. Nuosėdine uoliena virtę šių dumblių kiautai tinka daug kam, pavyzdžiui, vynui gryninti, baseino vandeniui filtruoti, šviečiantiesiems kelių dažams gaminti.

Tačiau bene svarbiausia tai, kad šie vienaląsčiai organizmai dalyvauja fotosintezėje. Manoma, kad net ketvirtadalis šio proceso visoje žemėje vyksta dėl titnagdumblių. Prinstono universiteto (JAV) tyrinėtojai Alenas Miliganas ir Fransua Morelis nustatė, jog silicio dioksidas, kuris sudaro šio dumblio kiautą, skatina cheminius pokyčius kiauto viduje esančiame vandenyje ir taip sukuria palankią terpę fotosintezei. O kiauto įmantrumą mokslininkai aiškina tuo, kad tada vanduo kiauto viduje liečiasi su didesniu paviršiumi ir fotosintezė vyksta veiksmingiau. Kaip tie mažyčiai gražūs dumblių šarvai susiformuoja iš vandenyje ištirpusio silicio, nėra aišku. Bet dėl vieno dalyko mokslininkai tikri: sugerdami anglies dioksidą ir išskirdami deguonį titnagdumbliai atlieka be galo svarbų darbą — palaiko gyvybę Žemėje. Ir jie šiame procese galbūt net svarbesni už daugumą kitų augalų.

Šiuos dumblius F. Morelis laiko „vienais geriausiai prisitaikiusių organizmų žemėje“. O A. Miliganas priduria, kad jeigu ne jų poreikis gauti anglies dioksido, „šiltnamio efektas greičiausiai būtų kur kas didesnis“.

Negyvų titnagdumblių anglies liekanos nugrimzta į vandenyno dugną ir ilgainiui tampa nuosėdine uoliena, diatomitu. Kai kurių mokslininkų nuomone, stipriai slegiamas diatomitas virsta nafta. Deja, kadangi dėl visuotinio atšilimo kyla vandenynų temperatūra, titnagdumblių liekanas bakterijos sudoroja anksčiau, nei jos nusėda, — taip anglis vėl grįžta į paviršių. Kaip matome, net šis mažytis „jūros brangakmenis“ yra dalis nuostabios gyvybę palaikančios sistemos, kuriai gresia pavojus.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 31 puslapyje]

© Dr. Stanley Flegler/Visuals Unlimited