Kodėl kai kurie mokslininkai tiki Dievą

MOKSLAS atskleidžia vis daugiau paslapčių apie visatą ir mūsų planetoje klestinčią gyvybę. Tačiau tyrinėtojai, lygiai kaip ir kiti, iki šiol ieško atsakymų į tokius esminius klausimus: kaip visata atsirado? kas buvo iki tol? kodėl kyla įspūdis, jog visata specialiai sukurta palaikyti gyvybę? kaip gyvybė atsirado žemėje?

Mokslas vis dar nepajėgia į tai atsakyti. Abejojama, ar apskritai kada atsakys, tad daugelis nusprendė permąstyti savo nuostatas ir įsitikinimus. Apsvarstykime tris mįsles, kurios verčia mokslininkus susimąstyti apie Kūrėją.

Ar visatos dėsnių darna atsitiktinė?

Vieną didelį galvosūkį užduoda tiksliai sureguliuotos kosmoso jėgos. Kodėl visatą valdo nekintantys dėsniai bei konstantos, idealūs palaikyti mūsų planetą ir visą gyvybę joje?

Kokias sureguliuotas jėgas turime omenyje? Kad ir keturias pagrindines gamtos jėgas: elektromagnetizmą, gravitaciją, stipriąją branduolinę sąveiką ir silpnąją sąveiką. * Šios jėgos veikia kiekvieną visatos objektą. Jos nustatytos ir suderintos taip tiksliai, kad ir menkiausi pakeitimai reikštų galą viskam, kas gyva.

Daugelio mąstančių žmonių požiūriu, viso to neįmanoma paaiškinti atsitiktiniu sutapimu. Fizikas Džonas Polkinghornas, anksčiau dirbęs Kembridžo universitete, padarė tokią išvadą: „Kai pradedi suvokti, jog regimoji visata galėjo gimti tik dėl neįsivaizduojamai tikslaus gamtos dėsnių suderinimo, peršasi mintis, jog ji neatsirado savaime, o buvo tikslingai sukurta.“

Australų fizikas Polis Deivis teigė panašiai: „Žinoma, nemažai mokslininkų... pašiepia mintį, jog galėtų būti Dievas ar bent jau beasmenis kūrinijos šaltinis.“ Paskui mokslininkas pridūrė: „Aš nepritariu tokiai pašaipai... Man neįtikėtina, kad mūsų atsiradimas šioje visatoje tėra likimo išdaiga, ... atsitiktinis blyksnis kosminėje dramoje.“

Sudėtingumo dilema

Mokslininkams, be to, sunku paaiškinti, kodėl aplinkinis pasaulis toks sudėtingas. Logiška manyti, jog kuo įvykis sudėtingesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis įvyks atsitiktinai. Apsvarstykite vieną pavyzdį.

 Kad gamintųsi gyvybės statomoji medžiaga DNR, turi paeiliui įvykti begalė tiksliai suderintų cheminių reakcijų. Prieš trejetą dešimtmečių dr. Frankas Solsberis iš Jutos valstijos universiteto (JAV) paskaičiavo, kokia yra tikimybė atsitiktinai susidaryti elementariai DNR molekulei, be kurios gyvybė neįmanoma. Jo skaičiavimais, tikimybė tokia maža, jog matematikų laikoma neįmanoma. *

Dar įmantresnės tos sistemos, kurias sudaro sudėtingi organai, negalintys funkcionuoti be kitų sudėtingų organų. Paanalizuokime dauginimosi sistemą.

Pagal evoliucijos teorijas, gyvi organizmai darėsi vis sudėtingesni ir toliau dauginosi. Tačiau kažkuriuo momentu daugelio rūšių patelės turėjo įgyti tokių dauginimosi ląstelių, kokias gali apvaisinti patinas, turintis atitinkamas dauginimosi ląsteles. Kad palikuoniams būtų perduotas reikiamas chromosomų skaičius, abiejų tėvų dauginimosi ląstelėse įvyksta nuostabus reiškinys, vadinamas mejoze, per kurį jų abiejų ląstelėse chromosomų sumažėja perpus. Dėl to palikuonis paveldi ne per daug chromosomų.

Ir, žinoma, tas pats su kitomis gyvūnų rūšimis. Tad kaip kiekvienos rūšies „pirmoji motina“ tapo pajėgi pastoti nuo visiškai subrendusio „pirmojo tėvo“? Kaip jiems abiem ląstelėse staiga perpus sumažėjo chromosomų, kad galėtų atsivesti sveiką palikuonį, paveldintį abiejų tėvų požymius? O jeigu tos dauginimosi ypatybės vystėsi pamažu, kaip galėjo kiekvienos rūšies patinas ir patelė išgyventi, kai jos dar nebuvo iki galo susiformavusios?

Tikimybė, kad bent vienos rūšies gyvūnai atsitiktinai taptų taip priklausomi vienas nuo kito, yra neišmatuojamai maža. O kad taip galėtų nutikti daugeliui rūšių — protu tiesiog nesuvokiama. Ar gali teorinė evoliucija paaiškinti tokį sudėtingumą? Kaip galėjo atsitiktiniai, chaotiški, betiksliai įvykiai sukurti tokias sudėtingas, viena nuo kitos neatsiejamas sistemas? Gyvos esybės turi daugybę ypatybių, liudijančių apie įžvalgą ir planavimą, taigi ir apie protingą Planuotoją.

Prie tokios išvados priėjo daugelis mokslininkų. Pavyzdžiui, matematikas Viljamas Dembskis rašė, jog „protingo sumanymo“, apie kurį aiškiai liudija „regimi gamtos pasaulio ypatumai, ... vienintelis įtikinamas paaiškinimas — racionalūs veiksmai“. Štai kaip molekulinės biochemijos specialistas Maiklas Bihis apibendrina įrodymus: „Gali būti geras katalikas ir tikėti darvinizmu. Tačiau mąstančiam mokslininkui dėl biochemijos atradimų tuo tikėti darosi vis sunkiau.“

 Fosilijų trūkumas

Trečia mįslė daugeliui mokslininkų kyla dėl fosilijų liudijimo. Jeigu evoliucija truko ištisus amžius, galime pagrįstai tikėtis begalės tarpinių organizmų, arba grandžių, tarp pagrindinių gyvių rūšių. Tačiau daugybė gyvūnų liekanų, atrastų nuo pat Darvino laikų, tokių lūkesčių nepateisino. Tarpinių grandžių ir toliau trūksta!

Tad daugelis mokslininkų daro išvadą, kad evoliucijos pagrindai tokie silpni ir prieštaringi, jog neįrodo gyvybės evoliucionavimo. Kosminės aviacijos inžinierius Liuteris Saterlandas savo knygoje Darwin’s Enigma (Darvino mįslė) rašė: „Pagal turimus mokslinius įrodymus, visų pagrindinių rūšių gyvūnai Žemėje, pradedant pirmuonimis ir baigiant žmogumi, atsirado jau subrendę, turintys iki galo suformuotus ir gerai veikiančius organus bei sistemas. Neišvengiamai peršasi išvada, jog prieš Žemėje atsirandant  pirmiesiems gyviams, jau turėjo būti kažkoks protas.“

Kita vertus, fosilijų liudijimas tiksliai atitinka bendrą gyvybės formų atsiradimo aprašymą, pateiktą biblinėje Pradžios knygoje. Fizikinės chemijos specialistas Donaldas Čitikas, pelnęs daktaro laipsnį Oregono valstijos (JAV) universitete, komentuoja: „Atidi fosilijų liudijimo analizė verčia daryti išvadą, jog gyvūnai dauginosi taip, kaip rašoma Pradžios knygoje, — pagal savo rūšį. Viena rūšis nevirto kita. Naujausi duomenys, kaip ir tie, kuriuos turėjome Darvino dienomis, derinasi su Pradžios knygos aiškinimu, kad gyvybė buvo tiesiogiai sukurta. Gyvūnai ir augalai iki šiol dauginasi pagal savo rūšį. Paleontologija (fosilijų analizė) ir darvinizmas tokie nesuderinami, kad kai kurie mokslininkai pradeda manyti, jog tarpinės gyvybės formos niekada nebus atrastos.“

Faktai nenuneigiami

Apsvarstėme tik kelis klausimus iš didžiulio kalno mįslių, gluminančių žmones, nepripažįstančius Kūrėjo egzistavimo įrodymų. Kai kurie mokslininkai sutinka, jog Dievą neigiančios teorijos grįstos ne tvirtais įrodymais ir tikslia logika, bet viltingomis prielaidomis bei spėlionėmis.

Tad astronomas Alanas Sendeidžas, paskyręs gyvenimą našiems moksliniams tyrimams bei darbui, sako: „Tyrinėdamas įsitikinau, jog pasaulis pernelyg sudėtingas, kad mokslas galėtų jį paaiškinti. Manau, vienintelis egzistencijos paslapties paaiškinimas yra antgamtis.“

[Išnašos]

[Rėmelis 6 puslapyje]

Mokslininkus gluminantys klausimai

▪ Kodėl keturios pagrindinės tarpusavio sąveikos jėgos, būtinos egzistuoti visatai ir gyvybei, taip tiksliai sureguliuotos?

▪ Kodėl gyvi organizmai tokie sudėtingi ir kodėl būdami paprastesni jie negalėtų egzistuoti?

▪ Kodėl fosilijų liudijimas skurdus ir kodėl nėra įrodymų, kad buvo tarpiniai organizmai, arba grandys, tarp pagrindinių gyvių rūšių?

[Rėmelis 8 puslapyje]

Grynas atsitiktinumas?

Neseniai žurnalo National Geographic viršelį papuošė miela motinos ir kūdikio nuotrauka. Vienas leidinio skaitytojas redaktoriams rašė: „Mamos su kūdikiu portretas viršelyje — šedevras. Nesuprantu, kaip galima, žvelgiant į tą žavų mažylį, prieš devynis mėnesius buvusį vos smeigtuko galvutės dydžio, manyti, kad jo stebuklingas vystymasis tėra aklas atsitiktinumas.“

Daugelis su juo sutiks. Publicistas ir buvęs branduolinės fizikos profesorius dr. Džeraldas Šrėderis teigia, jog visatos ir gyvybės atsitiktinio atsiradimo galimybė tokia pat, kaip tris kartus iš eilės laimėti loterijoje: „Nespėjęs nė pasiimti trečiojo laimėjimo atsidurtum kalėjime už tai, kad suklastojai rezultatus. Tikimybė laimėti triskart paeiliui ar net tris kartus per visą gyvenimą tokia maža, kad tiesiog neįmanoma.“

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Jeigu šios keturios jėgos nebūtų tiksliai nustatytos ir suderintos, gyvybės nebūtų

Silpnoji branduolinė sąveika palaiko tolygų saulės degimą

Gravitacijos jėga laiko objektus žemėje

Stiprioji branduolinė sąveika susieja atomo branduolį

Elektromagnetinė jėga sukelia žaibavimą

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Ar galėtų atsitiktinės jėgos sukurti tokį sudėtingą dalyką, kaip ląstelė su DNR, juo labiau — žmogų?

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Fosilijos nepatvirtino, kad gyvybė evoliucionavo