Konkordas jau tik istorija

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PRANCŪZIJOJE

Skraidęs 27 metus konkordas, „vienintelis pasaulyje viršgarsinis keleivinis lėktuvas“, dabar jau ilsisi ant žemės. Eksploatacijai brangstant ir bilietų paklausai mažėjant, oro linijų bendrovė „British Airways“ 2003-iųjų spalį nutraukė paskutinio iš septynių šio modelio lainerių komercinius reisus. Apskritai paslaugą teikė tik dvi bendrovės. Kita, „Air France“, savo strėliasparniais konkordais, kurių turėjo penkis, nustojo skraidinusi penkiais mėnesiais anksčiau.

Taip buvo užverstas dar vienas aviacijos puslapis. Jo pradžia — 1962-ieji. Britų ir prancūzų inžinieriai tais metais bendromis pastangomis ėmėsi kurti viršgarsinį tolimųjų reisų orlaivį. Pirmuosius bandymus atliko jau 1969-aisiais, o komercines linijas atidarė 1976-ųjų sausį: naujieji lėktuvai pradėjo kursuoti į Rio de Žaneirą ir Bahreiną.

 Konkordas, sakoma, buvo techniškai vykęs, tačiau neekonomiškas. Aštuntojo dešimtmečio naftos krizė jį kone „užtroškino“, mat per valandą varikliai turėdavo suryti daugiau kaip 25600 litrų kuro — vienam keleiviui išeidavo trigubai tiek, kiek skrendant paprastu lėktuvu. Degalų, be to, užtekdavo tik 7000 kilometrų; keleivių tilpdavo nedaug, vos 100. Aviacijos kompanijoms tai nebuvo pelninga. Kelią į didesnę sėkmę pastojo ir Jungtinėse Valstijose jau iš pat pradžių pareikštas nepasitenkinimas dėl konkordų keliamo triukšmo.

Dar viena kliūtis — kaina. Bilietai kainavo tūkstančius, daugumai ne pagal kišenę. Tiesa, keleivius čia vaišindavo geriausiais patiekalais, siūlydavo šampano, žąsų kepenėlių pašteto, ikrų. Skrydis konkordu atrodė „pats įsimintiniausias, — pasakoja vienas verslininkas. — Didelis pranašumas, kad galėjai sutaupyti laiko. Nors komfortas neypatingas, bet buvo nuostabu“.

Greitesnis už saulę?

Per visą laiką konkordais skrido beveik keturi milijonai keleivių — palyginti nedaug. „Boeing 747“ pasaulinis laivynas tiek skraidina vos per kelias savaites. Kuo tad ypatingas konkordas?

Štai pluoštelis įdomių faktų. Daugiau kaip aštuoniolikos kilometrų aukštyje orlaivis skrisdavo 2150 kilometrų per valandą greičiu, dvigubai greičiau už garsą. Taip lekiant nuo trinties įkaitęs 62 metrų ilgio korpusas dar išsitempdavo 24 centimetrus. Kelionė iš Paryžiaus į Niujorką trukdavo tiktai 3 valandas 55 minutes, beveik perpus trumpiau negu įprastinis skrydis. Peršokę į vakarus keletą laiko juostų, keleiviai stebėdavosi, kad į Niujorką vietos laiku atskrido anksčiau, nei pakilo iš Paryžiaus!

Konkordo šlovę pritemdė tik vienas nelaimingas atsitikimas. 2000-ųjų liepos 25 dieną bendrovės „Air France“ lėktuvas sudužo vos pradėjęs kilti iš Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto. Žuvo 113 žmonių, tarp jų ir 4 ant žemės. Užtikrinus didesnį saugumą, po metų skrydžius atnaujino. Bet galiausiai viską nulėmė ekonomika.

Nei varžovų, nei įpėdinių neturintis konkordas nusipelnė ilsėtis pasaulio aviacijos muziejuose. Pasak „Air France“ vadovo Žano-Sirilo Spinetos, „iš tikrųjų konkordas niekad nenustos skraidęs, nes pasiliks žmonių vaizduotėje“.

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Viršuje: siūloma šampano

Viduryje: vyriausiasis pilotas savo kabinoje

Apačioje: bandomasis konkordas, Prancūzija, 1968 m.

[Šaltinio nuoroda]

Visos nuotraukos, išskyrus bandomąjį modelį: NewsCast; bandomasis modelis: AFP/Getty Images