Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kur rasti atsakymus?

Kur rasti atsakymus?

Kur rasti atsakymus?

JUMS, ko gero, jau pabodo nesibaigiantys debatai — evoliucija ar kūrimas? Ir ne tik jums.

Juk vienoje ginčo pusėje išprusę mokslininkai ir akademikai, šnekantys terminų kalba, tvirtina, kad visi apsišvietę, protingi žmonės turi priimti evoliucijos teoriją kaip faktą. Oponentai — ne mažiau atkaklūs religininkai, mėginantys emocinga retorika įteigti, esą nuoširdžiai tikintis žmogus privalo pripažinti jų kreacionistines pažiūras.

Tokios kraštutinybės nepriimtinos daugeliui išmintingų žmonių. Nepakanka vien ambicingai tvirtinti, kad Dievas yra ar kad jo nėra. Juk tai ne vien ginčo klausimas ar intelekto pratybos. Tai klausimas, nuo kurio gali priklausyti jūsų gyvenimas ir ateitis.

Dažna mokslininkų klaida

Kaip matėme, nemažai gerbiamų, išsilavinusių mokslininkų teigia, jog įrodymai liudija esant Kūrėją. Kai kurie pripažįsta ne tik tai. Jie abejoja, ar kolegos, dogmatiškai neigiantys Dievą, yra lojalūs mokslo principams.

Štai geofizikas Džonas Baumgardneris pažymi: „Kaipgi sąžinė gali leisti mokslininkui tvirtinti tai, kas absoliučiai neįtikima, — esą sudėtingų gyvųjų organizmų atsiradimo priežastis — atsitiktinės sąveikos? Mano nuomone, šitaip teigti žinant visus skaičius — šiurkštus mokslo principų pažeidimas.“

Garsus fizikas Ričardas Feinmanas nurodė dar vieną sąžiningo mokslo aspektą. Viename universitete išleistuvių kalboje jis paminėjo „ypatingą, pranašesnį sąžiningumą“, tai yra „norą prisipažinti, jog gali būti neteisus“. Pasak Feinmano, tai „yra mūsų — mokslininkų atsakomybė kolegoms ir, manau, kitiems žmonėms“.

Ar dažnai evoliucijos šalininkai apie savo teorijas sako: „o gal ir ne“? Deja, tokio kuklumo jiems stinga. Iš tiesų kuklumas ir sąžiningumas turėtų paskatinti daugiau mokslininkų pripažinti, jog mokslas, tyrinėjantis vien materialųjį pasaulį, nėra pajėgus atsakyti į klausimus apie Kūrėją. O ką galima pasakyti apie religijų vadovus, palaikančius kreacionizmą?

Dažna religininkų klaida

Kuklumo bei sąžiningumo stinga ir religijų vadovams. Argi sąžininga teigti, pavyzdžiui, kad Biblijoje mokoma tai, ko ji iš tiesų nemoko? O gal kuklu savą nuomonę ar populiarius papročius kelti aukščiau už Bibliją? Kaip tik taip elgiasi daugelis kreacionistų.

Štai daugelis jų sako, kad visata buvo sukurta per šešias paras, prieš 6000 metų. Tokiais aiškinimais jie klaidingai nušviečia Bibliją, kurioje skelbiama, kad Dievas sukūrė dangų ir žemę „pradžioje“ — nenurodytu metu, dar prieš prasidedant šešioms kūrimo „dienoms“. (Pradžios 1:1) Taip pat verta dėmesio, jog Pradžios knygos pasakojime pats žodis „diena“ vartojamas keliomis reikšmėmis. Štai Pradžios 2:4 visas ankstesniame skyriuje aprašytų šešių dienų laikotarpis pavadintas viena diena. Suprantama, anos dienos nebuvo 24 valandų paros, o labai ilgi periodai. Matyt, kiekvienas jų truko tūkstančius metų.

Religijų vadovai dažnai klaidingai aiškina paties tikėjimo sampratą. Kai kurie duoda suprasti, jog tikėjimas esąs entuziastingas įsitikinimas tuo, ko neįmanoma svariai pagrįsti. Protingi žmonės tai labiau pavadintų patiklumu negu įsitikinimu. Biblijoje tikėjimas apibūdinamas visiškai kitaip: „Tikėjimas yra patikimas laukimas to, ko viliamasi, akivaizdus parodymas tikrovės, kurios nematome.“ (Hebrajams 11:1, NW) Tad tikras tikėjimas nėra patiklumas. Jis pagrįstas tvirtais įrodymais, akivaizdžia tikrove.

O kokiais įrodymais pagrįstas įsitikinimas, kad Dievas yra? Jie dvejopi. Ir vieni, ir kiti — įtikinami.

Pasverkite įrodymus

Apaštalas Paulius buvo paskatintas parašyti, kad Dievo „neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių“. (Romiečiams 1:20) Jau tūkstančius metų išmintingi vyrai ir moterys įžvelgia, jog gamtos pasaulis liudija apie Dievą.

Kaip supratome, mokslas padeda rasti to įrodymų. Kuo daugiau sužinome apie visatos sudėtingumą ir tvarką, tuo daugiau priežasčių turime jausti pagarbą Tam, kuris viską sukūrė. Kai kurie mokslininkai sutinka, jog šie įrodymai įtikinami. Be abejo, jie pasakytų, jog mokslas padėjo jiems pažinti Dievą. Kitų mokslininkų, regis, neįtikintų jokie faktai. O jus?

Jeigu norėtumėte ištirti, kas žinoma šiuo klausimu, skatiname taip ir padaryti. Knyga Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? skirta padėti rasti atsakymus į gyvybiškai svarbius klausimus. * Be to, ji padės jums apsvarstyti kitą įrodymą, kad Dievas yra, — pačią Bibliją.

Biblijoje nestinga įrodymų, kad ji inspiruota antžmogiško proto. Pavyzdžiui, joje užrašyta daug pranašysčių, kitaip tariant, iš anksto nusakyti istorijos įvykiai. Kai kuriose apibūdintas netgi mūsų dienų pasaulis! (Mato 24:3, 6, 7; Luko 21:10, 11; 2 Timotiejui 3:1-5) Žmonėms neįmanoma neklystamai išpranašauti ateities. Kas gi, jei ne Dievas, galėjo tai padaryti?

Tačiau Biblija ne vien padeda sužinoti, ar Dievas yra. Ji praneša mums jo vardą, apibūdina asmenybę ir pasakoja, kaip Dievas jau nuo seno rūpinasi žmonija. Šioje knygoje netgi atskleidžiama, ką jis yra mums numatęs. Į tuos klausimus mokslas negali atsakyti. Jis tikrai nesuteiks vilties ir neįskiepys doros.

Dorovės ir žmogiškųjų vertybių pagrindas

Deja, šiandien kai kurie mokslininkai savo veikla pamina dorovingumą, žmogiškąsias vertybes ir normas. Dievo nepripažįstantis biologas Ričardas Dokinsas pareiškė: „Tokioje visatoje, kurioje valdo aklos gamtos jėgos ir genetinė reprodukcija, kai kurie žmonės nukenčia, kitiems labai pasiseka, ir visame tame nėra jokios prasmės, nė jokio teisingumo.“ Niūrokas jo požiūris į pasaulį, sutinkate? Ar nemanote, jog visuomenei reikia moralės kodekso, kad dorieji gautų atlygį, o nusikaltėliai būtų nubausti?

Tuo Biblijos požiūris į žmoniją iš esmės skiriasi nuo evoliucijos šalininkų ateistinės nuostatos. Dievo Žodyje pabrėžiama, jog žmogus yra ypatingas Dievo kūrinys; pagal evoliucijos teoriją, jis tėra atsitiktinis nevaldomų gamtinių procesų „produktas“. Biblijoje aiškinama, jog žmogus sukurtas teisingo, mylinčio Dievo atvaizdu ir kad jo gyvenimas gali būti doras bei malonus; o evoliucija pabrėžia kovą dėl išlikimo, tad negali paaiškinti, kodėl žmogus sugeba rodyti meilę, rūpintis kitais.

Evoliucija negali suteikti jokios tikros vilties ar atskleisti gyvenimo prasmės. O Biblijoje Kūrėjas paskelbė, jog numatė mums didingą ateitį. Jis aiškiai tai pranešė: „Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį.“ (Jeremijo 29:11)

Pažinkite Kūrėją

Išmintingas psalmininkas nuolankiai pripažino: „Žinokite, kad Viešpats — Dievas. Jis mus sukūrė, ir mes priklausome jam.“ (Psalmyno 100:3) Daugeliui mąstančių žmonių toks kuklus požiūris daug protingesnis negu šiuolaikinės teorijos, esą žmogus atsirado atsitiktinai.

Mokslas kartais propaguoja įžūlią idėją, jog geriausia žmogui vadovautis savo paties samprotavimais bei žiniomis. Daugelis religinių organizacijų, deja, irgi daro tokią klaidą. Tačiau žmogaus žinios yra ir bus ribotos. Apaštalas Paulius, nors ir labai išprusęs dvasiškai, išliko nuolankus ir realistiškai pareiškė: „Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu... Dabar pažįstu iš dalies.“ (1 Korintiečiams 13:12)

Žinoma, nuoširdus tikėjimas Dievu pagrįstas ne naujausiais mokslo atradimais. Tačiau įžvalgaus žmogaus tikėjimą jie gali dar sustiprinti. Kad gyvenimas būtų prasmingas ir malonus, reikia tikro tikėjimo ir dvasingumo. (Mato 5:3, NW) Jeigu tyrinėsite Bibliją, pažinsite Jehovą ir sužinosite, ką jis yra numatęs žmonijai bei žemei. Tai suteiks gyvenimui tikrą prasmę ir tvirtą vilties pamatą.

[Išnaša]

^ pstr. 18 Išleido Jehovos liudytojai.

[Rėmelis/iliustracijos 9 puslapyje]

Ką sako mokslininkai

Daugelis mokslininkų drąsiai pareiškia, jog tiki esant Kūrėją. Nors kai kurie sunkiai įsivaizduoja, kas jis, vis dėlto pripažįsta, jog apie jį liudija įrodymai. Štai kelių mintys:

„Būdamas mokslininkas ir stebėdamas aplinkinį pasaulį bei nepaprastai sudėtingus jo inžinerinius mechanizmus, turiu pripažinti, jog tokia sudėtinga sistema yra sukurta intelekto.“ MATEMATIKAS ENDRIU MAKINTOŠAS (VELSAS, JUNGTINĖ KARALYSTĖ)

„Gamtos pasaulio sudėtingumas aiškiai liudija apie Kūrėją. Visos ištirtos biologinės ir fizinės sistemos nepaprastai sudėtingos.“ BIOCHEMIKAS DŽONAS KRAMERIS (KANADA)

„Aiškiai matome, koks tvarkingas gyvasis pasaulis. Jis sukurtas aukštesnės Galios, kurią vadinu Dievu. Šiuo klausimu tikėjimas sutaria su moksline tiesa. Užuot neigęs, papildo ją, paprasčiau paaiškina visatos kilmę.“ BIOLOGAS ŽANAS DORSTAS (PRANCŪZIJA)

„Nė neįsivaizduoju, kaip visata ir žmonės būtų galėję atsirasti, jei nebūtų intelekto, dvasinės ‘šilumos’, kurios nesuteikia materija ar jos dėsniai.“ BRANDUOLINĖS FIZIKOS SPECIALISTAS ANDREJUS SACHAROVAS (RUSIJA)

„Kiekvienas gyvūnas yra unikaliai sukurtas, kad pritaptų prie savo aplinkos. Tenka pripažinti, kad tokios sudėtingos konstrukcijos autorius yra Kūrėjas, o ne padrikos evoliucinės jėgos.“ BIOCHEMIKAS BOBAS HOSKENAS (AUSTRALIJA)

[Rėmelis/iliustracijos 10 puslapyje]

Pradžios knygos pasakojimo įvertinimas

Buvęs branduolinės fizikos profesorius Džeraldas Šrėderis rašo: „Trisdešimt vienoje Biblijos eilutėje keliais šimtais žodžių nusakyti šešiolikos milijardų metų laikotarpio įvykiai, apie kuriuos mokslininkai prirašė jau milijonus žodžių. Visas gyvūnų atsiradimas Biblijoje apibendrintas aštuoniais sakiniais. Turint omenyje, koks trumpas Biblijos pranešimas, Pradžios knygos 1 skyriuje atpasakoti įvykiai ir jų seka nepaprastai tiksliai sutampa su naujausiais mokslo atradimais. Tai ypač stebina todėl, kad Biblijos teiginiai buvo užrašyti prieš daugelį šimtmečių, netgi tūkstantmečių, — neturint tų žinių, kurias mokslas turi šiandien. Naujausios mokslo žinios atitinka Biblijos pasakojimą apie mūsų atsiradimą.“ THE SCIENCE OF GOD—THE CONVERGENCE OF SCIENTIFIC AND BIBLICAL WISDOM (DIEVO MOKSLAS. MOKSLINĖS IR BIBLINĖS IŠMINTIES DARNA)

[Iliustracijos]

Biblijoje aprašomi šeši kūrimo laikotarpiai

[Iliustracija 12 puslapyje]

Biblija pateikia svarių įrodymų, kad yra Dievo įkvėpta