Lazda jis išmatavo Žemę!

AR TEKO girdėti apie graikų matematiką ir astronomą Eratosteną? Turbūt geriausiai jis žinomas astronomams. Kodėl šis graikas nusipelnė jų pagarbos?

Eratostenas gimė apie 276 metus p. m. e., žinių sėmėsi Atėnuose (Graikija). Didumą gyvenimo praleido Aleksandrijoje, Egipte, kurį tuomet valdė graikai. Maždaug 200 metais p. m. e. Eratostenas sumanė paprasta lazda nustatyti Žemės dydį. Pagalvojote, kad neįmanoma? Taigi pažvelkime, kaip jis tai padarė.

Kartą Eratostenas pastebėjo, kad Sienės mieste (dabar Asuanas) pirmosios vasaros dienos vidurdienį saulė pakimba tiesiai virš galvos. Tokią išvadą mokslininkas priėjo matydamas, kaip saulė be jokio šešėlio apšviečia gilių šulinių dugnus. Tačiau Aleksandrijoje — už 5000 stadijų * į šiaurę nuo Sienės — tos pačios dienos vidurdienį šešėliai susidarydavo. Taip Eratostenui gimė gera mintis.

Jis pastatė gnomoną — paprastą vertikalią lazdą — ir išmatavo, kokiu kampu lazda meta šešėlį Aleksandrijoje vidurdienį. Šešėlis krito 7,2 laipsnio kampu nuo vertikalės.

Eratostenas manė Žemę esant rutulio formos, o apskritimas, kaip žinia, lygus 360 laipsnių. Todėl jis padalino 360 iš 7,2 — savo matavimo rezultato. Ir ką gavo? Kad 7,2 laipsnio sudaro vieną penkiasdešimtąją apskritimo. Taip jis padarė išvadą, jog 5000 stadijų atstumas nuo Sienės iki Aleksandrijos prilygsta vienai penkiasdešimtajai Žemės apskritimo ilgio. Padauginęs 50 iš 5000, Eratostenas apskaičiavo Žemės apskritimo ilgį: 250000 stadijų.

Ar šis skaičius labai skiriasi nuo šiuolaikinių matavimų? 250000 stadijų prilygsta 40000—46000 kilometrų. Pasitelkę orbitinius erdvėlaivius astronomai nustatė, kad Žemės rutulio apimtis per ašigalius sudaro 40008 kilometrus. Taigi prieš daugiau nei 2000 metų Eratostenas gavo rezultatą, stulbinančiai panašų į šiuolaikinius skaičiavimus. Nuostabus tikslumas, turint omeny, kad tyrinėtojo įrankiai tebuvo lazda ir geometrijos žinios! Šį geometrinį metodą dabartiniai astronomai tebetaiko skaičiuodami atstumus už Saulės sistemos ribų.

Kai kas gal stebisi, kad Eratostenas žinojo, jog Žemė yra apvali. Juk vos prieš kelis šimtmečius nemažai išsilavinusių žmonių dar manė ją esant plokščią. Senovės graikai Žemės formą nustatė remdamiesi moksliniais stebėjimais. Tačiau dar 500 metų iki Eratosteno gyvenęs hebrajų pranašas buvo įkvėptas parašyti, jog Dievas „sėdi soste viršum žemės skritulio“. (Izaijo 40:22, Jr) Izaijas nebuvo mokslininkas. Iš kur jis žinojo, kad Žemė apvali? Užrašyti šią tiesą jį įkvėpė Dievas.

[Išnaša]

[Schema 13 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Saulės spindulys

Sienė

7,2°

Aleksandrija

7,2°