Stebime pasaulį

Zoologijos sodai sprendžia dilemą

„Šiais laikais joks zoologijos sodas nebegali išsiversti be kontraceptikų“, — tvirtina Heningas Visneris, Helabruno zoologijos sodo Miunchene vyriausiasis zoologas. Čia gyvūnai sparčiai dauginasi, puikiai auga ir dažniausiai gyvena ilgiau nei jų gentainiai natūralioje aplinkoje. Bet zoologijos sodų plotai riboti. Todėl tenka naudoti kontraceptikus. Tačiau „įgyvendinti ‘šeimos planavimą’ zoologijos sode ne taip paprasta. Gyvūnams tai nerūpi“, — rašo Vokietijos žurnalas Focus. Pavyzdžiui, meškos, užuodusios į maistą įdėtą kontraceptinę piliulę, jos neėda. Be to, hormonų kontracepcija gali kai kuriems gyvūnams pakenkti, pavyzdžiui, sukelti pieno liaukų vėžį. Kita išeitis — kastracija ir sterilizacija. Bet dėl to atsiranda naujų bėdų. Viena, gyvūnai lieka nevaisingi, tačiau jauniklių gali prireikti. Antra, po tokios operacijos nebesigamina lytiniai hormonai, o šie pokyčiai gali turėti įtakos santykiams su kitais tos pačios rūšies gyvūnais. Yra dar viena išeitis — nepageidaujamus jauniklius žudyti, bet tuo piktinasi daugybė gyvūnų mylėtojų bei gyvūnų globos draugijų. Taigi zoologijos sodams iškyla tikra dilema.

 Elektroninės atliekos

Kanados laikraščio National Post pateiktais duomenimis, per 2002 metus šios šalies gyventojai išmetė maždaug 155000 tonų elektroninių prietaisų. Šalies aplinkosaugos organizacijos „Environment Canada“ pranešimu, į sąvartynus pateko „beveik du milijonai televizorių, 1,1 milijono vaizdo magnetofonų ir 348000 kompaktinių diskų grotuvų — dauguma todėl, kad laikomi pasenusiais, nors naudoti vos vienerius ar kelerius metus“. Pranešime tvirtinama, jog elektroninės įrangos „dažniausiai atsikratoma ne todėl, kad sugedo, o dėl to, kad savininko nebetenkina“. Diduma tokių atliekų kelia pavojų. Pavyzdžiui, anot Post, tik viename televizoriuje „gali būti iki dviejų kilogramų švino“. Sąvartynus teršia ir tam tikruose ekranuose esantis gyvsidabris. „Environment Canada“ perspėja, jog toliau taip elgiantis iki 2010-ųjų elektroninių atliekų padvigubės.

Skruzdėlės ir antibiotikai

„Mokslininkai atrado, kad kai kurių rūšių skruzdėlės jaunikliams maitinti augina grybus, o šiems apsaugoti vietoje ‘pesticidų’ naudoja antibiotikus“, — rašoma tarptautiniame leidinyje The Miami Herald. Vadinamosios lapkirpės skruzdėlės pasėlius persodina, apkarpo ir ravi tarsi ūkininkės. Antibiotikus, kurie apsaugo grybus nuo pelėsių, išskiria streptomicinų grupei priklausančios bakterijos. Jos veisiasi ant lapkirpių odos. Tedas Šulcas, vabzdžių tyrinėtojas iš Gamtos istorijos nacionalinio muziejaus Vašingtone (Kolumbijos apygarda), pažymi, kad žmonės, norėdami įveikti vaistams atsparius mikrobus, nuolat turi ieškoti naujų antibiotikų, o lapkirpės skruzdėlės daugybę šimtmečių sėkmingai naudoja tuos pačius. Mokslininkas tvirtina, jog šios paslapties atskleidimas „padėtų išlikti žmonijai“.

Globalinė cukrinio diabeto grėsmė

Smarkiai daugėjant susirgimų cukralige, pasaulis neišvengiamai artėja prie „vienos didžiausių [kokia tik yra kada nors ištikusi] katastrofų sveikatos srityje“, — perspėja Tarptautinės diabeto federacijos (IDF) prezidentas, profesorius seras Džordžas Albertis iš Britanijos. Šios šalies laikraštyje The Guardian pateiktais IDF duomenimis, pasaulyje per 300 milijonų žmonių negali tinkamai pasisavinti gliukozės; dėl to dažnai išsivysto cukraligė. Štai Britanijoje II tipo cukrinis diabetas anksčiau buvo labiausiai paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių, o dabar jo taikiniu tapo jauni. Mat jie renkasi menkavertį maistą, mažai juda ir dėl to darosi aptukę. „Beje, gyvenant kitaip viso to [cukraligės bei jos padarinių] galima išvengti“, — sako Albertis. The Guardian pastebi, kad šios ligos atvejų greitai gali padaugėti ir besivystančiose šalyse, jeigu jų gyventojai taip pat pamėgs „turtingo pasaulio nesveiką maistą ir miestietišką gyvenseną“.

Italų šeima keičiasi

Per 1995—2001 metus Italijoje kartu gyvenančių nesusituokusių porų beveik padvigubėjo, padaugėjo ir asmenų, gyvenančių po vieną, o vedybų sumažėjo. Šios išvados, išspausdintos laikraštyje La Repubblica, remiasi Italijos nacionalinio statistikos instituto (ISTAT) duomenimis. Jie rodo, kad per minėtąjį laikotarpį vidutinis šeimos narių skaičius sumažėjo iki 2,6. Daugelis porų, galbūt turinčių ketinimų tuoktis, nusprendžia pagyventi kartu „bandomąjį laikotarpį“.

Nuostabiosios pelėdų juslės

Kaip rašoma žurnale Australian Geographic, dėl didžiulių akių ir abiakio regėjimo pelėda „naktį yra pati akyliausia iš visų gyvūnų. Be to, daugelis jų pagauna garsą, dešimt kartų silpnesnį, nei gali išgirsti žmogus“. Kodėl šio paukščio klausa tokia jautri? „Nors ausų forma skiriasi, nelygu rūšis, — rašoma straipsnyje, — ji savita tuo, kad vienos ausies landa yra aukščiau už kitos.“ Todėl pelėdoms lengviau nustatyti, kur yra judantis grobis. O liepsnotoji pelėda turi dar ir kitą pranašumą — iš plunksnelių susiformavusį veido diską. Tas diskas sugauna garsą ir nukreipia į ausį. Be to, pelėdos smegenų dalis, susijusi su klausa, sudėtingesnė nei kitų paukščių.

Užkrato galima išvengti

Dažniausiai „hepatitu užsikrečiama dėl to, kad medicinos personalas nepakankamai laikosi higienos reikalavimų“, — rašoma Lenkijos savaitraštyje Polityka. Nacionalinio higienos instituto duomenimis, 1997-aisiais Lenkijoje užfiksuoti 992 susirgimo hepatitu C atvejai, po penkerių metų — jau 1892. Straipsnio autorius apgailestauja, kad kol kas nuo šios rūšies hepatito nėra jokios įteisintos vakcinos. Profesorius Andžėjus Gvadišas, šalies užkrečiamųjų ligų konsultantas, patikina: „Teigiant, kad Lenkijoje hepatito C virusu užsikrėtę nuo 500 tūkstančių iki 600 tūkstančių žmonių, nė kiek neperdedama.“ Kaip sako Jacekas Juščikas, specialistas, dirbantis Infekcinių ligų klinikoje prie Poznanės medicinos universiteto, dauguma žmonių „užsikrėtė gydytojų arba stomatologų kabinetuose“. Polityka straipsnis užbaigiamas taip: „Kai esame gydytojo rankose, norėtume būti tikri, kad tos rankos geros ir švarios.“

Lūšnynų daugėja

„Beveik milijardas žmonių, 32 procentai pasaulio miestų gyventojų, glaudžiasi skurdžiuose jų rajonuose“, — rašo Meksiko laikraštis El Universal. Jungtinės Tautos stebi Bogotą, Havaną, Kitą, Meksiką bei Rio de Žaneirą — miestus, kuriuose ypač daugėja lūšnynų. Kokios šito priežastys? Kaip rašoma toliau, lūšnynų plėtimąsi Bogotoje JT aiškina „sparčiu gyventojų skaičiaus augimu, gausia emigracija iš kaimiškų rajonų ir smurtu, dėl kurio kartais kitur persikelia ištisos bendruomenės“. 1994-aisiais šiame mieste žemiau skurdo ribos gyveno 19,4 procento žmonių, 2000-aisiais — jau 23 procentai.