Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Kas man darosi?“

„Kas man darosi?“

„Kas man darosi?“

„Vieną rytą atsikėlęs pajutau, tarsi viskas pasikeitę. Atrodė, lyg būčiau kitas asmuo kitame kūne“ (Semas).

KAS yra paauglystė? Paprastai tariant, etapas tarp vaikystės ir pilnametystės. Tai ryškių pokyčių — fizinių, emocinių ir net socialinių — metas. Tam tikra prasme įžengti į paauglystę įdomu. Juk tai reiškia, kad daraisi suaugęs. Kita vertus, apima nauji jausmai — kai kada gal painūs, net bauginantys.

Tačiau baimintis paauglystės nereikia. Tiesa, skausmingų išgyvenimų — daugiau ar mažiau — patirti teks. Bet tai ir pasitenkinimą teikiantis perėjimo į suaugusiojo pasaulį laikotarpis. Pažiūrėkime, koks jis. Pirmiausia pakalbėkime, su kokiais sunkumais paaugliai susiduria.

Lytinio brendimo pradžia

Paauglio organizme vyksta tam tikri pokyčiai — pasirengimas lytiniam dauginimuisi. Šis procesas vadinamas lytiniu brendimu. Jis tęsiasi ne vienerius metus ir, kaip matysime, vystosi ne tik lytiniai organai, — tai atneša ir kitokių permainų.

Paprastai mergaitės pradeda bręsti 10—12, berniukai 12—14 gyvenimo metais. Tačiau tai tik apytikris amžius. Kaip rašoma knygoje The New Teenage Body Book, „kiekvienas žmogus turi savo biologinį laikrodį, kuris diktuoja įvairių brendimo pokyčių laiką. Amžiaus ribos, kai brendimo pradžia laikoma normalia, labai plačios“. Todėl nėra nieko bloga, jei bręsti pradedi anksčiau arba vėliau už bendraamžius.

Kad ir kada tas metas ateitų, ima keistis tavo išvaizda, jausmai ir požiūris į aplinkinį pasaulį. Pakalbėkime apie kai kuriuos nepaprastai įdomius, tačiau trikdančius šio savito gyvenimo tarpsnio reiškinius.

„Kas darosi su mano kūnu?“

Lytinis brendimas prasideda ėmus gamintis daugiau hormonų: mergaičių organizme estrogeno, o berniukų — testosterono. Hormonų pagausėjimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių vyksta, regis, stebuklingi fiziniai pokyčiai. Dabar tu labai sparčiai augi.

Pradeda bręsti lytiniai organai, bet tai — tik vienas fizinio brendimo požymis. Taip pat labai staigiai ūgteli, galbūt tiesiog ištįsti. Vaikystėje per metus paūgėdavai kokius 5 centimetrus, o dabar paaugsi gal dukart tiek.

Bręsdamas gali pasijusti kiek nerangus. Tai normalu. Nepamiršk, kad atskiros tavo kūno dalys auga nevienodai. Bet turėk kantrybės — tai netruks visą gyvenimą. Paauglystės nepatogumai praeis.

Mergaitėms lytinio brendimo metu prasideda mėnesinės — kas mėnesį iš gimdos pasišalina šiek tiek kraujo, kitų išskyrų bei suiręs gimdos gleivinės sluoksnis. * Tuomet paprastai užeina skausmai ir organizme sumažėja hormonų. Kadangi visa tai veikia fiziškai ir emociškai, per pirmąsias mėnesines gali kamuoti didelis nerimas. „Netikėtai turėjau priprasti prie šių visai naujų pojūčių, — prisimena septyniolikmetė Terisa. — Tai sujaukdavo mano jausmus, be to, skaudėdavo. Ir taip kas mėnesį!“

Dėl atsiradusių mėnesinių nereikia baimintis. Juk tai rodo, kad tavo organizmas funkcionuoja normaliai. Ilgainiui išmoksi įveikti ir to laikotarpio nemalonumus. Pavyzdžiui, kai kurios paauglės pastebi, kad skausmai susilpnėja reguliariai mankštinantis. Bet taip būna ne visoms. Galbūt pajusi, kad tau šiuo laikotarpiu kaip tik reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo. Išmok įsiklausyti į savo organizmą.

Paauglystėje tiek mergaitės, tiek berniukai pradeda vis daugiau galvoti apie savo išvaizdą. „Tuo metu man tikrai pasidarė svarbu, kaip atrodau ir kaip į mane žiūri kiti, — pasakoja Terisa. — Ir dabar retai kada esu patenkinta savo išvaizda, — tęsia ji. — Plaukai neklusnūs, drabužiai neguli, rodos, net negaliu rasti tokių, kurie patiktų!“

Galbūt organizmas tave varo į neviltį ir kitais atžvilgiais. Pavyzdžiui, lytinio brendimo laikotarpiu suaktyvėja prakaito liaukų veikla, tad labiau prakaituoji. Dažnai maudykis vonioje ar po dušu, nešiok švarius drabužius — nebus prakaito kvapo. Pravartus ir dezodorantas arba kokia priemonė nuo prakaitavimo.

Bręstant suaktyvėja ir riebalinių odos liaukų veikla, todėl gali atsirasti spuogų bei inkštirų. „Visada, kai tik noriu atrodyti kuo geriau, būtinai atsiranda spuogų, — kremtasi Ana. — Regis, jie turi šeštąjį pojūtį ir žino, kada yra labiausiai nepageidaujami.“ Terisą irgi kamuoja spuogai. „Dėl jų tiesiog bjauriuosi savimi ir jaučiuosi nepatogiai, — sako ji, — nes kai žmonės žiūri į mane, įsivaizduoju, kad vien tuos spuogus ir temato!“

Žinoma, bėdų dėl odos turi ir berniukai. Kai kurie specialistai tvirtina, jog netgi dažniau nei mergaitės. Todėl ir vaikinams, ir merginoms vertėtų dažnai prausti tas kūno vietas, kurios daugiausiai riebaluojasi: veidą, kaklą, pečius, nugarą ir krūtinę. Taip pat patartina dažnai plauti galvą. Be to, yra preparatų nuo spuogų bei inkštirų. „Tėvai padėjo man susirasti specialių priemonių veidui valyti bei kremų, — sako Terisa. — Taip pat rūpinosi, kad kuo rečiau valgyčiau greitmaistį. Kai jo nevalgau ir geriu daug vandens, spuogai dažniausiai išnyksta.“

Dar vienas reiškinys, ypač būdingas berniukams — balso kitimas. Paauglio balso stygos storėja ir ilgėja. Dėl to laipsniškai žemėja balsas. Bilui tai praėjo beveik nepastebimai. „Net nepajutau, kaip balsas pasikeitė, — sako jis, — gal išskyrus tai, kad atsiliepus telefonu žmonėms nebeatrodo, jog kalba su mano mama ar sese.“

Kartais besikeičiantis balsas ima „lūžinėti“ — iš žemų tonų netikėtai pereina į aukštus. „Tai buvo pats nesmagiausias dalykas, — sako Taironas, prisimindamas paauglystę. — Taip nutikdavo, kai susinervindavau ar pradėdavau jaudintis. Stengdavausi susivaldyti, bet nepavykdavo... Po metų ar dvejų visa tai baigėsi.“ Jei ir tavo balsas „lūžinėja“, nenusimink! Būk tikras, netrukus jis pasidarys žemesnis.

„Kodėl taip jaučiuosi?“

Paauglystė nepraeina be visokių skaudžių išgyvenimų. Pavyzdžiui, gali pasikeisti santykiai su geriausiais vaikystės draugais — imate tolti vienas nuo kito. Tam nebūtinai reikia susipykti. Galbūt tarp jūsų tiesiog nebelieka nieko bendra. Net tėvai, pas kuriuos bėgdavai ieškoti paguodos bei apsaugos, staiga gali pradėti rodytis visai nešiuolaikiški ir tolimi.

Dėl viso to paauglys gali pasijusti vienišas. „Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad paauglystėje vienatvės jausmas apima daug dažniau ir yra daug stipresnis nei vaikystėje ar suaugus“, — rašoma vienoje enciklopedijoje. Bijodamas kitiems pasirodyti keistas, galbūt pradedi slėpti savo mintis ir jausmus. O gal pats nesistengi domėtis kitais, manydamas, jog niekas nenorės su tavimi draugauti.

Kartais vieniši jaučiasi dauguma paauglių ir nemažai suaugusiųjų. Svarbu turėti omenyje, kad ilgainiui šis jausmas praeina. * Nepamiršk, esi paauglys, todėl iš esmės keičiasi viskas — požiūris į gyvenimą, į kitus ir net į save patį. Kartais pažvelgęs į veidrodį gali pasirodyti sau visiškai svetimas! Galbūt jautiesi panašiai kaip 17-metis Stivas, kuris mano, jog „kai taip sparčiai keitiesi, labai sunku pasakyti, kad save pažįsti“.

Bene geriausias būdas įveikti vienatvę — kam nors pagelbėti. Vertėtų susipažinti su įvairaus amžiaus žmonėmis, nebūti vien su bendraamžiais. Ar turi senyvų pažįstamų, kuriuos galėtum aplankyti? Galbūt jiems padėtum ką namuose, ypač jei tokios pagalbos reikia. Biblija ragina mus — jaunuolius ir suaugusius — ‘praplėsti savo širdis’ — rodyti daugiau meilės kitiems. (2 Korintiečiams 6:11-13) Tai atveria nuostabių galimybių.

Ši Biblijos citata nurodo tik vieną iš daugelio principų, padedančių įveikti paauglystės sunkumus. Skaitydamas kitą straipsnį atkreipk dėmesį, kokią didžiulę įtaką tuo laikotarpiu tavo gyvenime gali turėti Dievo Žodis.

[Išnašos]

^ pstr. 13 Iš pradžių mėnesinės gali kartotis dažniau arba rečiau nei kartą per mėnesį. Išskyrų irgi gali būti labai nevienodai. Tai tavęs neturėtų gąsdinti. Tačiau jei po metų ar dvejų mėnesinės tebėra nereguliarios, reikėtų pasitarti su gydytoju.

^ pstr. 24 Jei nuolat jautiesi vienišas arba vis galvoji apie savižudybę, turėtum ieškoti pagalbos. Neatidėliodamas išsipasakok tėvams arba kitam brandžiam suaugusiajam.

[Rėmelis 6 puslapyje]

Tėvai nėra tobuli

„Vaikystėje maniau, kad tėvai tobuli. Tačiau paauglystės metais jie man ėmė atrodyti, na, nebe tokie šaunūs. Tai mane trikdė ir, deja, versdavo abejoti jų nuomone bei sprendimais. Tačiau atgauti pagarbą tėvams padėjo karti patirtis. Ne, jie nėra tobuli, bet dažniausiai būna teisūs. O jei ir neteisūs, — jie vis tiek mano tėvai. Pamažu tampame draugais, — kaip, manau, paprastai ir atsitinka tarp tėvų bei vaikų“ (17-metė Terisa).

[Iliustracija 7 puslapyje]

Daugelis jaunuolių artimai susidraugauja su vyresnio amžiaus žmonėmis