Levanda — tikra dovana pojūčiams

Iš Atsibuskite! bendradarbio Australijoje

ANGLIJOS karalienė Elžbieta I liepė iš jų pagamintais prieskoniais aprūpinti karališkąjį stalą. Prancūzijos karalius Karolis VI sėdėdavo ant jų prikimštų pagalvėlių. Anglijos karalienė Viktorija prausdavosi jų vandeniu. Kuo šie valdovai taip žavėjosi? Aromatingąja levanda. Kam yra tekę stovėti didžiuliame jų lauke, apsuptam violetinių žiedų jūros, supras, kodėl šis kvapus augalas taip vilioja.

Levandų esama per 30 rūšių. Tai ištvermingi augalai, tarpstantys įvairaus klimato zonose — nuo vėsaus Prancūzijos Alpėse iki sauso ir karšto Vidurio Rytuose. Botaninis augalo pavadinimas Lavandula kilęs iš lotyniško žodžio lavare — „plauti“. Mat senovės romėnai vandenį maudyklėse prikvepindavo levandų aliejumi.

Laiko išbandyta gydomoji priemonė

Yra žinoma, kad medicinos tikslams levandos pradėtos naudoti beveik prieš 2000 metų. Viduramžiais jos buvo svarbiausia sudedamoji dalis mišinio, kurio nuoviras vartotas apsisaugoti nuo maro užkrato. Šis preparatas buvo pavadintas keturių vagių actu — greičiausiai dėl to, kad plėšikai, grobdavę maro aukų turtą, juo prausdavosi. Nors jų „darbas“ buvo rizikingas, ta liga užsikrėsdavo, regis, nedažnas.

XVI amžiaus žolininkai tvirtino, jog levandos išgydo ne tik slogą, galvos skausmus, bet ir galūnių paralyžių bei neurozes. Taip pat tikėta, kad nešiojant levandų kepuraitę pagerėja protiniai sugebėjimai. O per Pirmąjį pasaulinį karą kai kurios vyriausybės prašė piliečių rinkti iš savo sodų levandas, — jų aliejumi gydė kareivių žaizdas.

Tiriamas tradicinis panaudojimas

Manoma, jog kai kurių rūšių levandų, ypač tikrųjų (Lavandula angustifolia), aliejus naikina įvairias bakterijas bei grybelius. Anot tyrinėtojų, juo būtų galima sėkmingai gydyti nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos. „Taip pat levandų  aliejus vertinamas akušerijoje, — neseniai rašyta viename straipsnyje. — Atlikus išsamų klinikinį tyrimą paaiškėjo, jog gimdyvės, pirmąsias 3—5 dienas po gimdymo naudojusios šį aliejų [pilama į vandenį apsiplovimui], jautėsi geriau nei kitos... Be to, dabar daugelyje gimdyklų levandų aliejus naudojamas dėl jo raminamojo poveikio.“

Bet ką galima pasakyti apie karalienės Elžbietos užgaidą levandomis gardinti valgius? Ar šis augalas tikrai valgomas? „Tiudorų dinastijos bei Elžbietos laikų Anglijoje levandos buvo mėgstamas prieskonis žvėrienai, kepsniams, vaisių salotoms pagardinti; levandų dėdavo ir į saldžiuosius patiekalus, o ir šiaip jas valgydavo dėl malonaus salsvo skonio“, — rašo Džudit Maklaud knygoje Lavender, Sweet Lavender. Ir šiais laikais kai kurių rūšių levandomis skaninami sausainiai, tortai, ledai. Antra vertus, — bent jau vabzdžių — mėgstamos ne visos. Vieno tyrimo duomenimis, ‘levandų aliejų arba lapų bei žiedų miltelius taip pat galima plačiai panaudoti kaip pesticidus erkėms, aruodiniams straubliukams, amarams bei kandims naikinti’.

Paklausa didėja

Pastaraisiais dešimtmečiais levandas imta vėl labai vertinti. Dabar jos auginamos Australijoje, Europoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Šiaurės Amerikoje. „Su levandų aliejumi yra panašiai kaip su vynu, — sako Baironas, jaunas sodininkas, prižiūrintis maždaug 10 hektarų šių augalų plantaciją pietryčių Viktorijoje (Australija). — Tos pačios rūšies levandų aliejus skiriasi, nelygu kuriame regione jos išaugintos, nes įtakos turi dirva bei klimato sąlygos. Galutinio produkto savybės priklauso net nuo to, kada ir kaip nuimtas derlius.“

Tačiau aliejus gaunamas kitaip nei vynas — žaliava ne traiškoma, bet garinama. Baironas aiškina: „Litrui aliejaus išgauti reikia apie 250 kilogramų levandų. Šviežiai nupjauti stiebai su žiedais ir lapais stipriai supresuojami didžiulėje plieno statinėje. Į ją iš apačios pumpuojamas garas. Kildamas aukštyn jis skverbiasi pro žaliavą ir iš jos ima skirtis aliejus. Jo prisisotinę garai per kondensatorių patenka į katilą, kur aliejus atsiskiria nuo vandens ir iškyla į paviršių. Jis surenkamas, supilamas į statines keraminiu vidumi ir paliekamas keletą mėnesių bręsti.“

Bairono ūkyje išaugintų levandų aliejus naudojamas muilui, kremams bei žvakėms gaminti. Žiedai parduodami šviežiai nupjauti arba džiovinti, o atskiros jų kekės labai vertinamos kaip sudedamoji kvapiojo mišinio dalis. Paragauti levandų saldumynų, pasigrožėti žydinčiais jų laukais ir pasimėgauti aromatu čia kasmet atvyksta tūkstančiai turistų. Baironas šiems dėkingiems lankytojams dažnai primena: „Aliejaus mes negaminame — tik išgauname. Šį augalą — tikrą dovaną mūsų pojūčiams — davė levandos Kūrėjas.“

[Rėmelis 11 puslapyje]

Pramoniniu būdu išgaunamas trejopas levandų aliejus

Tikrųjų levandų. Iš „Lavandula angustifolia“. Priešingai nei toliau išvardyti aliejai, jis beveik arba visai neturi kamparo kvapo. Kasmet išgaunama apie 200 tonų.

Varpinių levandų. Iš „Lavandula latifolia“. Išgaunama iki 200 tonų per metus.

Olandinių levandų. Iš hibridinio augalo, gauto sukryžminus abi anksčiau minėtas rūšis. Pasaulyje kasmet to aliejaus parduodama daugiau kaip tūkstantis tonų.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Daug kur levandų derlius vis dar nuimamas tradiciniais būdais

[Iliustracija 10 puslapyje]

Levandų aliejus išgaunamas didžiuliuose distiliatoriuose

[Iliustracija 10 puslapyje]

Prieš naudojant įvairiems produktams gaminti, levandų aliejus brandinamas plieninėse statinėse keraminiu vidumi