Rašo mūsų skaitytojai

Bendravimas. Negaliu nepasidalinti mintimis apie straipsnius „Gyventi — reiškia bendrauti“ (2003 m. rugsėjo 22 d.). Juose kalbama apie tai, kas taip įprasta gamtoje — gyvūnai vienas kitam padeda. Net augalai ir tie signalizuoja, kad perspėtų kitus apie kenkėjus! Kaip bus nuostabu, kada žmonės irgi išmoks vienas kitu rūpintis.

S. Č., Jungtinės Valstijos

Labai patiko jūsų pasakojimas, kaip gyvūnai bendrauja tarpusavyje. Belieka pripažinti, kad visų šių nuostabių dalykų kūrėjas yra Dievas.

R. C., Vokietija

Nerandu žodžių išreikšti džiaugsmui, kurį patyriau skaitydama šiuos straipsnius. Kokia neįtikėtina garbė teko mums — juk galime su Dievu bendrauti!

A. V., Pietų Afrika

Šįryt, kai paėmiau į rankas žurnalą, buvau labai nusiminusi. Tačiau pasakojimas, kaip tarpusavyje susižino vabzdžiai, prajuokino. Į darbą ėjau šypsodamasi.

L. L., Prancūzija

Tatuiruotės. Labai ačiū už straipsnį „Jaunimas klausia: ‘Ar darytis tatuiruotę?’“ (2003 m. rugsėjo 22 d.) Tikrai maniau, jog tai madinga, ir norėjau nusipirkti laikinos tatuiruotės lipduką. Tačiau tvirtinimas, kad neturėtume trokšti darytis ant kūno Dievą įžeidžiančių ženklų — „net ir laikinų“ — tikrai mane paveikė. Apgalvojusi, kad tatuiruotė galėtų klaidinti ir sukelti įspūdį, jog esu maištininkė, nusprendžiau, kad man jos nereikia.

A. K., Japonija

Tatuiruotės labai geidžiau. Bet šis straipsnis padėjo suprasti, kad vėliau galbūt tektų gailėtis. Paminėjote ir apie pavojų sveikatai, kurio pati neįžvelgiau. Ačiū už tokią įtikinamą informaciją.

D. T., Prancūzija

Pinjata. Susidomėjęs perskaičiau straipsnį „Pinjata — senovės paprotys“ (2003 m. rugsėjo 22 d.). Tačiau iškilo klausimų. Sąsajos su klaidinga religija tikrai argumentuotos. Bet iš straipsnio galima suprasti, kad paprotys priimtinas, jei tik netrikdo niekieno sąžinės. Ar tą patį galima pasakyti ir apie gimtadienius bei kitas šventes, pavyzdžiui, Kalėdas?

S. V., Jungtinės Valstijos

„Atsibuskite!“ atsakymas. Krikščionims nepriimtinos jokios šventės ar papročiai, susiję su klaidingais religiniais įsitikinimais arba veiksmais, pažeidžiančiais Biblijos principus. Pavyzdžiui, aišku, kad Biblijoje gimtadienių šventimas parodomas nepalankioje šviesoje. (Pradžios 40:20; Mato 14:6-10) Tačiau jeigu akivaizdu, kad šiais laikais koks nors paprotys tikrai neturi klaidingos religinės prasmės ir nepažeidžia Biblijos principų, laikytis jo ar ne, krikščioniui spręsti pačiam.

Mokslininko pasakojimas. Labai ačiū už nuostabų straipsnį „Mokslas buvo mano religija“ (2003 m. rugsėjo 22 d.). Kenetas Tanaka nebijojo pripažinti faktų. Be to, nuolankiai sutiko, jog tai, kuo tikėjo daug metų, buvo klaida. Jo nuostata teisinga.

S. A., Rusija

Mane kamavo depresija, turėjau kovoti su mintimis apie mirtį. Tuomet Keneto Tanakos straipsnyje perskaičiau klausimą: „Jei galutinis rezultatas — nebūtis, kokia prasmė gyventi?“ Tai labai sujaudino. Pasijutau, tarsi Dievas man sakytų: „Nepasiduok!“

Č. I., Japonija