Stebime pasaulį

Tirpstančių ledynų archeologija

Vokietijos žurnalas Der Spiegel rašo, jog tirpstant ledynams saulės šviesą išvysta nemažai įvairių liekanų, labai dominančių istorikus. Štai 1999-aisiais Kanados Uoliniuose kalnuose rastas atitirpęs vieno indėno kūnas, įšalęs lede prieš 550 metų. Tačiau daugiausia visko aptinkama Alpėse. Neseniai aptikti palaikai vieno vyro. Manyta, kad jis 1949-aisiais paliko bėdoje savo mylimąją ir nesantuokinį vaiką. O pasirodo, kad tas vyras įkrito į ledyno plyšį; kuprinėje rasti sužadėtuvių žiedai. Insbruko (Austrija) universiteto ledynų archeologijos padalinio vadovas Haraldas Stadleris sako, jog istorikų svajonė — aptikti liekanų, liudijančių apie garsųjį kartaginiečių armijos vadą Hanibalą, kuris su 37 drambliais perėjo Alpes. „Dramblio kaulas būtų sensacija“, — sako jis.

 Lošėjai — paaugliai

Kaip rodo Makgilio universitete įsteigto kovos su jaunimo lošimu centro duomenys, „daugiau nei pusė 12—17 metų amžiaus Kanados paauglių lošia tik dėl pramogos, 10%—15% lošimo aistra gali nesunkiai užvaldyti, o 4%—6% jau yra užkietėję lošėjai“, — praneša Toronto laikraštis National Post. Dažniausiai tuo užsikrečiama dar vaikystėje, gavus dovanų loterijos bilietą arba susilažinus internetu. Todėl, pasak tyrinėtojų, dabar Kanadoje daugiau paauglių pavergia lošimas negu kiti žalingi įpročiai — rūkymas arba narkotikai. Pedagogai viliasi, jog Kanados vidurinėse mokyklose paauglių lošimo prevencijos programos bus veiksmingos.

Karščiai Prancūzijoje

2003-iaisiais per pirmąsias dvylika rugpjūčio dienų karščiai Prancūzijoje prašoko visų laikų rekordus. Nuo 1873 metų (tada pradėta registruoti oro temperatūrą) Paryžiuje tokios vasaros dar nėra buvę. Prancūzijos meteorologijos tarnybų teigimu, „ši karščio banga stiprumu bei trukme pranoko ankstesnes“, — pranešama žurnale apie gamtą Terre sauvage. Vos per du mėnesius vienas ledynas Pirėnuose, Prancūzijos pietiniame pasienyje, atsitraukė apie 50 metrų. „Per 150 metų bendras Pirėnų ledynų plotas sumažėjo nuo maždaug 25—30 kvadratinių kilometrų iki kokių 5“, — sako ledynų tyrinėtojas Pjeras Renė. Ar tai liudija apie visuotinį atšilimą? Specialistų nuomonės skiriasi. Tačiau kai kurie meteorologai mano, jog ateityje karščiai bus dažnesni. Turint omenyje, kad praėjusią vasarą jie Prancūzijoje nusinešė apie 15000 gyvybių, tai kelia susirūpinimą.

Vyrų depresija

„Vienas klaidingiausių įsitikinimų apie depresiją yra nuo seno įsigalėjusi nuomonė, kad tai — „moterų liga“, o „tikri vyrai“ nuo jos apsaugoti genetiškai, — rašo Johanesburgo laikraštis The Star. — Specialistai sako, jog depresija vyrams lieka nediagnozuota tik dėl to, kad jie rečiau kreipiasi į gydytojus ir turi mažiau progų išsipasakoti.“ Be to, jie nelabai linkę „kalbėti apie tai, ką jaučia“. Todėl medikai yra geriau susipažinę su simptomais, kuriuos patiria depresijos varginamos moterys. „Moterų ir vyrų depresijos požymiai gerokai skiriasi“, — aiškinama žurnale JAMA. Tad kas būdinga vyrų depresijai? Pyktis, irzlumas, agresyvumas, darbingumo sumažėjimas, artimųjų bei draugų vengimas. „Sergančius depresija, ypač vyrus, liūdesys kamuoja ne visada“, — priduriama žurnalo Reader’s Digest Pietų Afrikos leidime.

Katalikų kunigai ir Biblija

„Kiek kunigai išmano Bibliją?“ Apie tai prašneko kunigas Andrėjas Fontana, vadovaujantis tikybos mokymui Turino vyskupijoje. Straipsnyje Italijos katalikų laikraščiui Avvenire Fontana pasakoja, jog susimąstyti privertė vieno pasauliečio klausimas jam, „ar vyskupija rengia kokius nors Biblijos studijavimo kursus“. Parapijoje, kuriai tas vyras priklauso, „apie Šventąjį Raštą niekada nebuvo užsiminta“. Atsakydamas Fontana rašė: „Labai gaila, tačiau, išklausęs kursą seminarijoje, toliau į Bibliją gilinasi tik vienas kitas [kunigas]... Daugumai parapijiečių vienintelė galimybė šį tą išgirsti apie Bibliją ir bent kiek su ja susipažinti dažniausiai tėra sekmadienio pamokslai.“ Tas žmogus pasakė, kad, „norėdamas išsamesnių žinių, jis bendrauja su Jehovos liudytojais“.

Problemos dėl nutukimo

Amerikoje daugėja nutukusių žmonių. JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų apytikriais duomenimis, šalyje storulių padaugėjo nuo 12,5 procento 1991-aisiais iki 20 procentų 2003-iaisiais. Tai atsiliepia įvairioms verslo sritims. Pavyzdžiui, „lėktuvus gaminančios įmonės [2003 m.] gegužę buvo perspėtos, kad keleiviai dabar sunkesni, ir paprašytos pakoreguoti bendro svorio apskaičiavimus. Laidojimo reikmenų gamintojai perkonstruoja įrengimus, kad galėtų daryti erdvesnius karstus vis apkūnesniems amerikiečiams“, — rašo laikraštis The New York Times. Nors įprastas karsto plotis apie 60 centimetrų, dabar galima įsigyti net iki 1,24 metro pločio, tvirtesnį. Taip pat reikėjo padidinti „laidojimo rūsius, kapavietes, katafalkus ir net ekskavatorių kaušus, kuriais kasamos kapų duobės. Dabar žmonės apkūnesni — tokie ir miršta, todėl pramonė turi prisitaikyti“, — tvirtina Alenas Stedhamas, vadovaujantis vienai grupei, ginančiai nutukusių žmonių interesus.

„Negyvoji jūra miršta“

„Negyvoji jūra miršta ir ją išgelbėti įmanoma tik drastiškomis inžinerinėmis priemonėmis“, — sakoma agentūros „Associated Press“ pranešime. Jūra taip pavadinta dėl labai druskingo vandens, kuriame nėra jokios gyvūnijos; ji yra žemiausias vandens telkinys pasaulyje — 400 metrų žemiau jūros lygio. Negyvosios jūros ilgis — apie 80 kilometrų, plotis — 18. „Tūkstančius metų pusiausvyrą [tarp išgaruojančio ir įtekančio vandens] palaikė vienintelis šaltinis — Jordano upė, — aiškinama straipsnyje. — Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šios neplačios upės vandenimis žemdirbiai drėkina abipus plytinčius Izraelio bei Jordanijos laukus. Tad Negyvoji jūra nepasipildo pakankamai.“ Vienos Izraelio mokslinės grupės teigimu, jei nieko nebus daroma, vandens lygis ir toliau kris po metrą per metus. Aplinkinėms žemėms ir gyvūnijai bei augalijai būtų padaryta didžiulė žala. Pastaruosius penkerius metus Negyvąją jūrą dar labiau sekina sausros.