Stebime pasaulį

Debesys ir drambliai...

Kiek sveria debesis? Kaip praneša ABC informacinis biuletenis, vienas kamuolinis debesis gali sukaupti apie 550 tonų vandens. „Arba, kad būtų aiškiau, ... palyginkite su drambliais“, — sako meteorologė Pegi Lemon. Jei dramblys sveria apytikriai šešias tonas, tai vieno vidutiniško kamuolinio debesies svoris prilygsta 100 dramblių. Tą vandenį smulkių lašelių pavidalu neša kylantis nuo žemės šiltesnis oras. Tačiau tai tik pūkelis, palyginus su didžiuliu audros debesiu, galinčiu sverti tiek, kiek 200000 dramblių. O kaip su atogrąžų ciklono debesiu? Lemon apskaičiavo vieno kubinio metro svorį ir padaugino iš tūrio. Kokį gavo rezultatą? Keturiasdešimt milijonų dramblių. „Tai reiškia, jog vienas atogrąžų ciklono debesis sveria daugiau nei visi planetos drambliai, — sakoma pranešime, — o gal net daugiau už visus žemėje gyvenusius dramblius.“

 Kada valytis dantis

Kaip rašo Meksiko laikraštis Milenio, jei valysitės dantis vos tik išgėrę ar suvalgę ką nors rūgštaus, galite pažeisti emalį. Vienas Gėtingeno (Vokietija) universitetas laikraščiui pateikė savo tyrimo ataskaitą, kurioje perspėjama, kad rūgštus maistas „dantų emalį laikinai susilpnina“. Todėl pavalgius iškart jų valytis nepatartina. „Verčiau luktelėti kelias minutes, kad dantys atgautų atsparumą.“

Išnaikinus arealą, atrasta nauja rūšis

Karakaso laikraštis Daily Journal praneša, jog Karisalyje, negyvenamoje Karoni upės saloje (Venesuela), dėl užtvankos statybos kertant mišką aptiktas nežinomas paukštelis. Sugavus keletą šių mėlynai raibų sparnuočių, perinčių salelės bambukų sąžalyne, paaiškėjo, kad jie priskiriami kikilinių šeimai. Gamtininkai tikisi aplinkiniuose arealuose jų rasti ir daugiau. O kol kas, anot Robino Restalio, „augalų sėklomis mintančio Karisalio paukštuko (Amaurospiza carrizalensis) atradimo džiaugsmą temdo tai, kad sunaikinome aplinką, kur jis taip ilgai slėpėsi nuo mūsų“.

Pjaustomoji lentelė turi būti švari!

Kokia lentelė tinkamesnė — medinė ar plastikinė? „Švariai plaunama gera tiek viena, tiek kita, — rašoma UC Berkeley Wellness Letter. — Nesvarbu, ant kurios — medinės ar plastikinės — pjaustote žalią paukštieną ar kitą mėsą, paskui lentelę švariai nuplaukite karštu vandeniu su plovikliu.“ Jeigu ji labai suraižyta arba riebaluota, nušveiskite itin kruopščiai. „Galite dezinfekuoti atskiestu balikliu (1 arbatinis šaukštelis baliklio į litrą vandens)“, — rašoma Wellness Letter. Ne mažiau rūpestingai reikėtų nuvalyti ir nusausinti peilius, nusiplauti ir nusišluostyti rankas.

Kompiuteris ir ikimokyklinukai

Kaip rašoma laikraštyje Vancouver Sun, kai kurie tyrinėtojai mano, jog „įprastus žaidimus pakeičiantis ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterio“ ikimokyklinukams ne į naudą; dėl to vaikai „darosi uždari, nesugeba sutelkti dėmesio, stokoja kūrybiškumo, juos net slegia depresija bei nerimas“. Psichologė Šarna Olfman teigia, jog kompiuteriai vaiko „trimatės erdvės patirtinį pasaulį [pakeičia] dvimate tariamąja realybe“. Tyrinėtojai pabrėžia, kaip svarbu „tėvams žaisti su vaikais lavinančius vaizduotę žaidimus“, supažindinti juos su „naujais žodžiais, spalvomis, formomis, skaičiais, mokyti etiketo ir padėti suvokti aplinkinį pasaulį“. Psichologė Džein Hili sako, jog nuo gimimo iki septynerių metų ypač svarbūs žaidimai, kokius vaikystėje žaisdavo ir tėvai. Jie moko susikaupti, o kompiuterinių žaidimų poveikis gali būti priešingas.

Televizija — „stiprus narkotikas“

„Vaikams, kurie TV žiūri daugiau nei dvi valandas per dieną, sunkiau sekasi mokykloje“, — rašoma Ispanijos laikraštyje La Vanguardia. Nors pediatras Francisko Munjosas įsitikinęs, kad televizija gali būti labai veiksminga mokomoji priemonė, jis atkreipia dėmesį ir į neigiamą jos poveikį. Munjoso manymu, dauguma užkietėjusių žiūrovų mokosi blogiau dėl „sulėtėjusio brendimo ir todėl, kad sumažėja gebėjimas apibendrinamai mąstyti“. Specialisto teigimu, „akivaizdu, jog tam tikras laidas, reklamą bei muzikinius siužetus žiūrintys paaugliai labiau linkę vartoti svaigalus, tabaką bei narkotikus“. Vaikų psichiatras Paulino Kastelsas, nors ir pripažindamas, kad ne kiekvienas jaunuolis darys tą bloga, ką mato laidose, televiziją vadina „stipriu narkotiku“, nes ji „žaloja nepatyrusį protą“.

Aidžios klasės

Kaip pranešama Vokietijos žurnale Der Spiegel, įvairus triukšmas ir aidas klasėse trukdo moksleiviams klausytis. „Kuo mažiau vaikai išgirsta, tuo mažiau išmoksta“, — sako psichologė Marija Klate. Nustatyta, jog kai kuriose Vokietijos mokyklose triukšmas siekia 70—90 decibelų (dB). „Dirbant protinį darbą triukšmas neturi viršyti 55 dB, — aiškina šį klausimą tyrinėjantis Gerhartas Tisleris. — Pramonės įmonėse, kai garsas viršija 85 dB, rekomenduojami net ausų kamštukai.“ Be to, kuo ilgiau patalpoje aidi garsai — kalba, kėdžių stumdymas ar kosulys, tuo sunkiau susikaupti. Kad mokytojams ir mokiniams nereikėtų šaukti ir jie išvengtų įtampos, lubos daromos iš garsą sugeriančių plokščių, bet dauguma mokyklų jų neįperka.

Prekybos centrai išstumia tradicines parduotuvėles

„Didelių prekybos centrų daugėjimas rytų bei pietų Afrikoje kelia grėsmę mažesnėms prekyvietėms, o kartu ir ūkininkų verslui“, — pažymi Vokietijos mokslo informacinis biuletenis wissenschaf-online. Kenijoje 210 tokių prekybos gigantų jau valdo 30 procentų mažmeninės prekybos maisto produktais — tai prilygsta 90000 mažų parduotuvėlių apyvartai. Anot JT maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovo Kosto Stamulio, globalizacija ir sparti miestų plėtra „Afrikos maisto tiekimo sistemoje sukels tokių pokyčių, kokių išsivysčiusiose šalyse niekada nebuvo“. Specialistai viliasi, kad ekonominei katastrofai išvengti bus steigiamos bendrovės, kurios pasirūpins vietos produkcijos rinka ir padės ūkininkams prisitaikyti.