Sukčiavimas — visuotinė problema

KAREN atrodė, kad Veinas yra jos svajonių vyras — patrauklus, malonus. „Kaip tik tokio meldžiau ir troškau, — sako moteris. — Visi mus laikė idealia pora. Jis mane tiesiog dievino.“

Tačiau jųdviejų laimei iškilo kliūtis. Veinas prisipažino, kad yra vienas iš Australijos slaptosios žvalgybos vadovų. Jis norėjęs atsistatydinti, bet jam neleido, nes per daug žino. Greičiausiai būtų nužudytas! Tad įsimylėjėliai sumąstė, ką daryti. Jie susituoks, sudės pinigus ir išskris į Kanadą. Karen pardavė namą bei kitą turtą, o pinigus patikėjo Veinui.

Kaip ir ketino, jiedu susituokė. Bet į Kanadą Veinas išskrido vienas, palikęs Karen su vos keliais doleriais banke. Netrukus ji sužinojo, kad pakliuvo į aferisto pinkles. Veinas apsimetė žmogumi, kokio moteris troško. Jis susikūrė praeitį, pomėgius, charakterį, net suvaidino meilę, kad tik laimėtų pasitikėjimą — atsiėjusį jai daugiau kaip 200000 JAV dolerių. Vienas policininkas pareiškė: „Žiauriai pasityčiota iš moters jausmų. Svarbi ne tiek materialinė žala, kiek dvasios kančios.“

„Esu sugniuždyta, — pasakė Karen. — Žmogaus, kuriuo jis dėjosi, iš tikrųjų nėra.“

Karen — ne vienintelė apgautoji. Visame pasaulyje nuo sukčių nukenčia begalė žmonių. Nėra žinoma, kiek pinigų išviliota, bet manoma, jog suma siekia šimtus milijardų dolerių ir kasmet didėja. Materialinė žala — tik pusė bėdos. Nukentėjusieji, kaip ir Karen, jaučia didelį skausmą apgauti žmogaus, kuriuo pasitikėjo.

 Nesileiskite apgaunami

Sukčiavimas — tai „pinklės arba sąmoningas siekis melagingomis pretenzijomis, pasakojimais ar pažadais išvilioti pinigų“. Deja, dauguma aferistų bausmės išvengia, nes neretai sunku įrodyti apgavystę buvus tyčinę. Daugelis sukčių žino įstatymų spragas ir jomis naudojasi — moka apgaudinėti taip, kad juos apkaltinti sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Be to, baudžiamajai bylai iškelti reikia daug laiko ir lėšų. Paprastai nuteisiami tik tie, kurie pavogė milijonus arba padarė ką nors tokio sukrečiančio, kad patraukė visuomenės dėmesį. Net jei aferistą sulaiko ir nubaudžia, jis greičiausiai jau būna išleidęs arba paslėpęs išviliotus pinigus. Dėl to nukentėjusieji retai bent dalį jų atgauna.

Tad jeigu jus apsuko, susigrąžinti, kas prarasta, mažai vilties. Geriau saugotis pakliūti į apgavikų pinkles nei paskiau ieškoti būdų, kaip atsiimti pinigus. Kadaise vienas išminčius parašė: „Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo, o neišmanėliai eina priekin ir nukenčia.“ (Patarlių 22:3) Kitame straipsnyje aptarsime, kaip apgavysčių išvengti.