Nauji krašto kontūrai

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO VOKIETIJOJE

„KAI reikėjo palikti namus, žmona baisiausiai sielvartavo, — prisimena Dyteris. — Ir mūsų vienuolikmetė duktė Michaela labai liūdėjo. Bet neturėjom kitos išeities.“ Gal čia pasakoja karo pabėgėliai? Ne, Vokietijos gyventojai. Jiems teko kraustytis iš savo rajono ėmus ten eksploatuoti naudingąsias iškasenas.

Per pastaruosius 55 metus Vokietijos Reino krašte apie 33000 žmonių sulaukė to paties kaip Dyterio šeima. Jie buvo iškeldinti kasant rusvosios anglies (lignito) karjerus. Kadangi pramonė plėtojasi ir energijos poreikiai didėja, kasmet vien Vokietijoje atviruoju būdu išgaunama apytikriai 180 milijonų tonų rusvosios anglies — maždaug 25 kartus daugiau, nei galėtų sverti Cheopso piramidė Egipte.

Ką tai reiškia šiam rajonui ir jo žmonėms? „Didelio masto atviroji naudingųjų iškasenų gavyba neretai pareikalauja iškeldinti aibę gyventojų ir neatpažįstamai pakeičia vietovę“, — rašoma veikale Brockhaus Enzyklopädie. * Nagi pažiūrėkime, kaip Reino krašte kasami karjerai. Paklausykime, ką apie savo permainingą buitį sako vietos gyventojai.

Atviroji rusvosios anglies gavyba

Reino žemupys tarp Kelno ir Acheno — didžiausias rusvosios anglies telkinys Europoje, bemaž prilygstantis Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei. Anglis čia slūgso negiliai, tereikia nukasti žvyro, smėlio ar molio klodus, vadinamąją nuodangą.

Į darbą paleidžiami daugiakaušiai ekskavatoriai. Vienas jų per dieną išrausia tiek paviršinės uolienos, kiek gali sutilpti į 16000 puspriekabių. Beje, karjeras kasamas ne stačiai, kad neįgriūtų šonai, o terasomis. Šie skirtingi kasimvietės lygmenys vadinami pakopomis. Nuotraukoje matome ant pakopų dirbančius daugiakaušius ekskavatorius. Tai vienos didžiausių pasaulyje mašinų — 95 metrų aukščio, sulig kokių trisdešimties aukštų namu.

Ekskavatoriaus iškastą bergždą išgabena konvejeriai. Tik įsivaizduokite, kiek grunto reikia pašalinti! Vokietijos Reino krašto kasimvietėse vienam kubiniam metrui anglies vidutiniškai tenka po daugiau  kaip 4,6 kubinio metro nuodangos. Uolieną į skirtą vietą konvejeris nulakdina sparčiai, — net ir mindamas dviračiu turėtum gerai paprakaituoti, kad neatsiliktum. Taip visi konvejeriai ir susibėga krūvon. Paskui vienos iškasenos vežamos į anglies sandėlius, kraunamos į vagonus, gabenamos į elektros jėgaines, kitos išpilamos sąvartyne. Diduma rusvosios anglies sukūrenama elektrinėse.

Išnaudotas kasimvietes stengiamasi užversti tuo pačiu bergždu. Sluoksnis po sluoksnio specialios mašinos užberia duobę. Jei dar kiek grunto lieka, pila į bergždo sąvartynus. Taip susidaro didžiulės, kartais net 200 metrų kalvos. Įkomponuoti jas į bendrą kraštovaizdį ir panaudoti žemės ūkiui ar miškininkystei — nelengva užduotis.

Pažeminami gruntiniai vandenys

Atviroji naudingųjų iškasenų gavyba labai keičia kraštovaizdį, atsiliepia net gamtos procesams. Gruntinių vandenų paviršiaus lygis (horizontas) pažeminamas tiek, kad nesiektų karjero dugno, nesemtų kasyklos. Kasmet Vokietijoje išpumpuojamo vandens pakaktų didžiausiam miestui, Berlynui, aprūpinti kone trejus su puse metų. Gamtosaugininkai nuogąstauja, kad išsiurbiama šitiek vandens. Jų įsitikinimu, tai ypač kelia grėsmę Maso-Švalmo-Netės gamtos parkui — Vokietijos ir Nyderlandų pasienyje telkšantiems pelkynams su visa jų augalija ir paukščiais.

Už kasybą atsakingi pareigūnai tikina: nerimauti nėra ko. Nors eksploatuojant karjerą ir išpumpuojama vandens, netoliese jis vėl pilamas į gruntą. Bent dalis jo subėga per infiltracijos šulinius. Taigi regionas neturėtų išsausti.

Kraštas įgyja naujus kontūrus

Gamtoje nuolat kas nors keičiasi. Į vandenynus kasmet patenka 25 milijardai tonų nuosėdų, ir šito net nepastebime. O stovėdami ant karjero krašto akivaizdžiai matome, kad kraštovaizdis pasikeitęs. Vietovė jau nebe ta. Ką tai reiškia Reino kraštui, kur kasama rusvoji anglis?

Žemumoje tarp Kelno ir Acheno išnaudoti karjerai pritaikomi žemės ūkio reikmėms, užsodinami miškais, parkais. Formuojamos naujos upių vagos, tiesiami plentai, geležinkeliai. „Nesistengiama visko dirbtinai atkurti. Žmogus tik padaro pradžią, o tada tvarkosi pati gamta“, — aiškinama leidinyje Lignite Mining in the Rhineland (Rusvosios anglies kasyba Reino krašte). Dabar jau 65 procentai kasimviečių naudojama kitiems tikslams, daugiausia žemdirbystei. Ant vandeniui laidaus grunto kuo tolygiau paskleidžiamas dviejų metrų dirvožemio sluoksnis. Kelerius metus žemę čia dirba kasybos kompanijai priklausantys ūkiai. Paskui nuosavybę gali perimti kiti.

Kai kurie nauji miškai ir dirbtiniai ežerai paskelbti įstatymo saugomais draustiniais.  Buvusiuose karjeruose prieglaudą randa net ir nykstančios rūšys, kaip antai didysis juodmargis drugys, iš paukščių — didžioji krakšlė. Akį traukia retesni augalai: paprastasis skendenis, šalmuotoji gegužraibė. Sutvarkytoje atvirojoje kasykloje mielai ilsisi Kelno ir Bonos gyventojai.

Gyventojų iškeldinimas

Vienas iš sunkiausių atvirosios kasybos uždavinių — iškeldinti žmones, po kurių namais rusvosios anglies klodai slūgso. Prieš pradedant kasti karjerą, tenka perkraustyti ištisas gyvenvietes.

Tokį žingsnį būtina gerai suplanuoti. Pasirengimui reikia kokių 10—15 metų. Stengiamasi gyventojų neišsklaidyti ir į naują vietą perkelti kartu, tarkim, visą kaimą. Patirtis rodo, jog maždaug pusė žmonių pageidauja laikytis draugėje su kaimynais. Kiti pasinaudoja proga kurtis atskirai. Iškeldinamiesiems sumokamos kompensacijos, bet, aišku, visko pinigais neįvertinsi. Kas atlygins už prarastą nuostabų vaizdą pro langą ar gerą kaimynystę? Naujoje vietoje galbūt nerasi nieko panašaus.

Persikraustymas — dar ne visas širdies skausmas. Kasant karjerą, iš to, kas buvę, nelieka nieko. Savo vaikams nebeparodysi, kur augai, kur ėjai į mokyklą. Tų vietų nebėra. Bet įdomu, ką galvoja patys žmonės. Su žurnalo Atsibuskite! bendradarbiu keletas pasidalijo mintimis.

Kaimas, kur gyvena Frydhelmas, netrukus bus iškeldintas. Antrąkart statytis namą jo amžiuje menkas džiaugsmas. „Kai statėm pirmąjį, daug išmokom, — sako Frydhelmo žmona Ingė, — bet nebeturim jėgų vėl viską pradėti.“ Taip, būsto statyba iš naujakurių pareikalauja daug, juolab kad dar ne vienerius metus darbai verda ir aplinkui.

Anot Vernerio ir Margaretos, iškeldintieji materialiai nenukenčia. Net priešingai. Bet pagyvenusiems žmonėms, ūkininkams, prekybininkams kraustytis kitur — tikra bėda. Jei kas turi savo verslą, įsitvirtinti naujoje vietoje kartais per daug atsieina. O štai vienas ūkininkas, kuriam teko persikelti ir kuris jau 20 suvirš metų dirba žemę sutvarkytoje kasykloje, sako, kad ne taip blogai viskas susiklostė. Jis vadovaujasi nuostata: „Jei aplinkybių negali pakeisti, kuo geriau jas išnaudok.“

Gerai pasakyta! Ilgainiui naujuose namuose apsiprato ir straipsnio pradžioje minėtas Dyteris su žmona ir dukra. Šis trejetas bei daugelis kitų iš patirties žino, kad atviroji naudingųjų iškasenų gavyba labai pakeičia ne tik kraštovaizdį, bet ir žmonių gyvenimus.

[Išnaša]

[Iliustracija 21 puslapyje]

Daugiakaušis ekskavatorius kasa rusvąją anglį

[Šaltinio nuoroda]

Rheinbraun AG

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Karjeras padengiamas dirvožemiu

Buvusi atviroji kasykla — dabar jau sutvarkyta

[Šaltinio nuoroda]

Visos nuotraukos: Rheinbraun AG