Olimpinės žaidynės grįžta į gimtinę

TYRINĖJANT archeologines iškasenas kilo idėja atgaivinti olimpines žaidynes. Prancūzų baroną Pjerą de Kuberteną tam paskatino radiniai iš senovės Olimpijos (Graikija). Jo pastangomis 1896-aisiais Atėnuose ir buvo surengtos pirmosios mūsų laikų olimpinės žaidynės.

Pastaruosius keletą metų buldozeriai ir gręžimo kūjai skynė olimpiadai kelią atgal į gimtinę. Graikijos sostinė priminė didžiulę statybos aikštelę: miestas buvo modernizuojamas ir ruošiamas žaidynėms.

XXVIII olimpiadą — taip oficialiai vadinamos 2004 metų olimpinės žaidynės — numatyta surengti rugpjūčio 13—29 dienomis Atėnuose. Čia varžysis apie 10000 sportininkų iš 201 šalies. Skaičius rekordinis — tokiai daugybei šalių žaidynėse dar niekada nebuvo atstovauta. Trisdešimt aštuoniose vietose jėgas išbandys 28 sporto šakų meistrai. Vyks daugiau nei 300 medalių įteikimo ceremonijų. Laukiama 21500 žiniasklaidos atstovų, įtemptai dirbs net 55000 apsaugininkų.

Bėgimas su kliūtimis

„Parsivilioti“ olimpines žaidynes atgal į gimtinę Atėnai svajojo seniai. Tam, regis, labiausiai būtų tikę 1996-ieji — šiuolaikinių žaidynių šimtosios metinės.

Tačiau tada svajonės įgyvendinti nepavyko. Mat prieita prie išvados, jog miesto infrastruktūra per menka priimti bei dvi įtemptas žaidynių savaites tinkamai aptarnauti tiek dalyvių bei svečių.

Graikija ir jos sostinė sujudo. Atėnai pažadėjo ištaisyti padėtį. 1997-aisiais skatinamas geriausių ketinimų ir paruošęs keletą svarbių planų miestas pasisiūlė surengti 2004-ųjų olimpines žaidynes. Šįsyk gavo sutikimą.

Atėnai ėmėsi darbo. Troškimas būti olimpiados šeimininkais sužadino  negirdėtą entuziazmą ir paskatino miesto plėtrai. Kur bepažvelgsi, mašinos rausė duobes statinių pamatams, tiesė kelius bei rengė varžybų vietas. Net karščiausiais vidurvasario savaitgaliais visur burzgė ekskavatoriai, sukiojosi kranai, zujo darbininkai.

2001-ųjų kovą naujame tarptautiniame Atėnų oro uoste — viename geriausių pasaulyje panašaus dydžio uostų — nusileido pirmasis lėktuvas. Be to, buvo suplanuota nutiesti 120 kilometrų kelių ir modernizuoti 90 kilometrų automagistralių. Rengiant naują kelių tinklą, eismui palengvinti numatyta pastatyti apie 40 viadukų. Praplėstas metro bei ruošiamasi 24 kilometrais pailginti tramvajų linijas. Suprojektuota 32 kilometrai priemiesčio geležinkelių su daugybe modernių stočių. Šitaip bus tolygiau paskirstytas eismas ir sumažės atmosferos tarša.

Trumpai tariant, per kelerius metus Atėnų veidas neatpažįstamai pasikeitė. Dabar čia daugiau žalumos, švaresnė aplinka, atnaujinta transporto sistema. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas  Žakas Rohė pasakė: „Kas matė Atėnus prieš žaidynes, dabar miesto nebeatpažins.“

Pasirengimo darbų maratonas

Artėjant olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai, darbuojamasi vis sparčiau. TOK prezidentas Rohė statybų ir pasirengimo darbų eigą prilygino sirtakiui — tradiciniam graikų šokiui. Pusiau juokais jis pasakė: „Tai, kas vyksta, panašu į sirtakį. Iš pradžių tempas gana lėtas, bet vis greitėja, o į pabaigą su muzikos ritmu net sunku suspėti.“

Tą patį galima pasakyti ir apie „svarbiausią olimpiados statybų projektą“ — olimpinį kaimelį, išaugusį viename iš Atėnų šiaurinių priemiesčių. Pastatai, kuriuose apsistos apie 16000 sportininkų bei komandų vadovų, yra pats didžiausias gyvenamųjų namų statybų užmojis, kokio kada nors ėmėsi Graikija. Paskui čia įsikurs maždaug 10000 miestiečių.

Olimpiados rengėjai nepamiršo žaidynių istorinių šaknų. Kai kurios ceremonijos vyks senojoje Olimpijoje. Dėmesio skiriama ir kitoms archeologiniu požiūriu svarbioms vietovėms — ten žaidynių metu vyks įvairūs kultūriniai renginiai. Netoli garsiojo Maratono mūšio vietos iškilo irklavimo centras. O maratonininkai galės pasigirti bėgę senuoju maršrutu. Mat žaidynių organizatoriai parinko  tą pačią trasą, kuria, pasak legendos, 490 m. p. m. e. vienas Atėnų kareivis bėgo 42 kilometrus iš Maratono į Atėnus pranešti apie persų pralaimėjimą.

Aukso medalis įteikiamas...

Atidarymo ceremonija, prasidėsianti spalvingais fejerverkais, vyks restauruotame 75000 vietų olimpiniame stadione, kurį daug kas laiko Atėnų olimpinių statinių „karūnos brangakmeniu“. Unikalų jį daro stogas, sumanytas ir suprojektuotas žinomo ispanų architekto Santjago Kalatravos.

Tai tikras inžinerijos stebuklas. Sumontuotas iš stiklo plokščių, sveriančių iš viso 16000 tonų, stogas dengs 10000 kvadratinių metrų. Jį laikys dvi milžiniškos arkos, kurių tarpatramis po 304 metrus ir aukštis — 80 metrų (tai beveik du trečdaliai Sidnėjaus įlankos tilto aukščio). Arkos padarytos iš plieno vamzdžių. Kiekvieno svoris nuo 9000 iki 10000 tonų ir, anot vieno konstrukcijų žinovo, jie „tokio skersmens, kad į vidų gali įvažiuoti autobusas“. Manoma, jog visas stogas svers dvigubai tiek, kiek Eifelio bokštas Paryžiuje.

Kam toks milžiniškas stogas? Apsisaugoti nuo svilinančios rugpjūčio saulės! Stiklo plokštės turi specialią dangą, atspindinčią 60 procentų saulės šviesos. Yra dar viena priežastis. Stogas sumanytas kaip ypatingas žaidynių akcentas. Kaip pasakė buvęs Graikijos kultūros ministras Evangelas Venizelas, tokia neįprasta konstrukcija — „milžiniškas architektūros laimėjimas ir Atėnų olimpinių žaidynių simbolis“.

Po uždarymo ceremonijos tie simboliai primins apie grandiozinio renginio šeimininkų pasiaukojamą triūsą. Atėniečiai viliasi, kad infrastruktūra, išplėsta ruošiantis olimpinėms žaidynėms, pagerins gyvenimą mieste. O sunkumus jie įveiks su vėjeliu — taip, kaip šoka sirtakį.

[Rėmelis 15 puslapyje]

Idealai pavojuje

Organizatoriai mėgsta pabrėžti olimpinių žaidynių idealus — „kilnią sportinę kovą, taiką, kultūrą, ugdymą“. Tačiau yra ir kita medalio pusė — politika, komercija, nacionalizmas, korupcija.

Paprastai per olimpiadą begalę žiūrovų pritraukianti televizija ir pelningos reklamos sutartys žaidynių finansavimą padaro pasipelnymo šaltiniu. „Dabar olimpinės žaidynės yra geras biznis, — sakė tyrinėtojas iš Australijos Merėjus Filipsas, — taigi daugelį sprendimų lemia apsukrių komersantų siekiai.“

Kiti smerkia žaidynių nacionalistines aistras. Tiesa, siūloma paskelbti olimpines paliaubas, — kol vyksta žaidynės, sustabdyti karo veiksmus tarp priešiškų šalių. Tačiau, nepašalinus konfliktų priežasčių, tokios akcijos, išskyrus simbolinę prasmę, nieko neatneš. „Žaidynės — tai jėgos politikos arena“, — įvertino mokslininkas, profesorius Brajanas Martinas. Jis tęsė: „Olimpiadoje rungtynės tarp sportininkų tampa rungtynėmis tarp valstybių. Sportininkai negali dalyvauti, jei žaidynėse nedalyvauja jų šalis. Tiek atskirų asmenų, tiek komandų pergalės laikomos nacionalinėmis; jas simbolizuoja tų šalių vėliavos bei himnai... [Olimpinės žaidynės] yra dar viena arena demonstruoti įtūžiui tarp atskirų asmenų sportinėse rungtyse, o tarp valstybių — kovoje dėl galios ir statuso... Olimpinis judėjimas bejėgis įgyvendinti savo pradinį tikslą — remti taiką.“

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Atėnų olimpinis sporto kompleksas

2004 m. olimpinis medalis

[Šaltinių nuorodos]

Nuotrauka iš viršaus: AP Photo/Thanassis Stavrakis; medalis: © ATHOC

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Atėnų metro

Atėnų tarptautinis oro uostas

[Šaltinio nuoroda]

© ATHOC

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Olimpinio kaimelio statybos

Buriavimo centras „Agios Kosmas“

[Šaltinio nuoroda]

© ATHOC/Nuotrauka: K. Vergas

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Dengiamas olimpinio stadiono stogas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Miniatiūrinis stogo modelis

[Šaltinio nuoroda]

© ATHOC

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 14 puslapyje]

© ATHOC