Kaip būti geru tėvu

ŽURNALO Economist straipsnis apie prastėjančius santykius šeimose prasidėjo įdomiu teiginiu: „Tėvu tapti lengva, geru tėvu — toli gražu ne.“

Nors gyvenime sunkumų nestinga, viena sunkiausių ir kartu atsakingiausių pareigų — būti geru tėvu. Šio tikslo turėtų siekti kiekvienas tėvas, nes nuo to priklauso šeimos gerovė ir laimė.

Kodėl taip nelengva

Svarbiausia priežastis, kodėl būti geru tėvu ne taip paprasta, yra paveldėtas netobulumas — tiek abiejų tėvų, tiek vaikų. „Žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės“, — rašoma Biblijoje. (Pradžios 8:21) Kitas Biblijos rašytojas pripažino: „Mano motina mane pradėjo nuodėmėje.“ (Psalmyno 51:7 [51:5, Brb]; Romiečiams 5:12) Tačiau polinkis į bloga dėl paveldėtos nuodėmės nėra vienintelė kliūtis.

Kita kliūtis — šis pasaulis, dabartinė santvarka. Kodėl? Kadangi, pasak Biblijos, „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“, o piktasis yra „Velnias ir Šėtonas“. Šėtonas Biblijoje dar vadinamas „šio pasaulio dievaičiu“. Tad nenuostabu, kodėl Jėzus pasakė, kad jo sekėjai kaip ir jis nepriklausys pasauliui. (1 Jono 5:19; Apreiškimo 12:9, Brb; 2 Korintiečiams 4:4; Jono 17:16)

Norint būti geru tėvu, labai svarbu niekada nepamiršti, su kokiomis blogio jėgomis turime kovoti — paveldėtu netobulumu, Šėtonu Velniu ir jo valdomu pasauliu. Šios kliūtys nėra pramanas — jos tikros! Bet kas galėtų pamokyti, kaip jas įveikti ir kaip tapti geru tėvu?

Dievo pavyzdys

Pagalbos nugalėti minėtas kliūtis tėvas ras Biblijoje. Joje yra puikių pavyzdžių. Patį geriausią paminėjo Jėzus, mokydamas savo sekėjus melstis: „Tėve mūsų, kuris esi danguje“ (kursyvas mūsų). Apie dangiškąjį Tėvą Biblijoje aiškiai sakoma: „Dievas yra meilė.“ Kokiu būti toks puikus pavyzdys skatina kiekvieną tėvą? „Būkite Dievo sekėjai,  — ragino apaštalas Paulius, — ir gyvenkite meile.“ (Mato 6:9, 10; 1 Jono 4:8; Efeziečiams 5:1, 2)

Jei turite vaikų, pagalvokite, ko galite pasimokyti iš Dievo žodžių savo Sūnui. Mato 3:17 rašoma, kad po Jėzaus krikšto pasigirdo iš dangaus Dievo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ Kokia pamoka mums?

Pirma, pagalvokite, kaip jaučiasi vaikas, kada tėvas didžiuodamasis kam nors sako: „Tai mano sūnus“ arba „tai mano dukra“. Koks laimingas būna mažylis sulaukęs tėvo dėmesio, ypač pagyrimo! Turbūt paskui dar uoliau stengiasi įrodyti esąs to vertas.

Antra, pavadindamas Jėzų „mylimuoju“ Dievas parodė, ką jam jaučia. Tokie švelnūs žodžiai tikriausiai labai sujaudino Jėzų. Jūsų vaikai irgi įgaus pasitikėjimo, jeigu žodžiu ir elgesiu — skirdamas laiko, dėmesio, rūpindamasis — parodysite, kaip karštai juos mylite.

Trečia, Dievas pasakė Sūnui: „Tavimi aš gėriuosi.“ (Morkaus 1:11) Tėvui irgi labai svarbu pasakyti vaikams, kad yra jais patenkintas. Tiesa, vaikas dažnai suklysta, kaip ir visi mes. Bet ar jūs, tėvai, stengiatės pastebėti, ką gera jis padaro ar pasako, ir už tai pagirti?

Jėzus daug ko išmoko iš savo dangiškojo Tėvo. Gyvendamas žemėje jis žodžiu ir darbais parodė, kaip jo Tėvas žiūri į savo žemiškuosius vaikus. (Jono 14:9) Net būdamas užimtas ar kokio rūpesčio slegiamas Jėzus rasdavo laiko atsisėsti ir pasikalbėti su vaikais. „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane, — liepė mokiniams, — ir netrukdykite.“ (Morkaus 10:14) Ar jūs, tėvai, stengiatės kuo stropiau sekti Dievu Jehova ir jo Sūnumi?

Būtinas tinkamas pavyzdys

Nepaprastai svarbu rodyti vaikams gerą pavyzdį. Jūsų pastangos ‘auklėti juos drausminant ir mokant Viešpaties vardu’ greičiausiai bus bergždžios, jei pats nepaisysite Dievo drausmės ir nederamai elgsitės. (Efeziečiams 6:4) O jei sieksite Dievo pagalbos, jis padės įveikti bet kokią kliūtį, trukdančią vykdyti jo įsakymą rūpintis vaikais.

Štai kaip buvo su Viktoru Gutšmitu, vienu Jehovos liudytoju iš buvusios Sovietų Sąjungos. 1957-ųjų spalį jį nuteisė dešimt metų kalėti už tai, kad kitiems kalbėjo apie savo tikėjimą. Su žmona Polina liko dvi  mažos dukrelės. Iš kalėjimo jam leido siųsti šeimai laiškus, bet draudė rašyti apie Dievą ir apskritai liesti religinę temą. Tačiau net ši kliūtis nenuslopino Viktoro ryžto būti geru tėvu. Jis žinojo, kad mokyti vaikus apie Dievą yra svarbiau už viską. Ir ką darė?

„Idėjų sėmiausi iš sovietinių žurnalų ‘Jaunasis gamtininkas’ ir ‘Gamta’, — pasakoja Viktoras. — Piešiau atvirukus su gyvūnais ir žmonėmis, dar prirašydavau kokį pasakojimą iš gamtos arba atsitikimą.“

„Vos pažvelgę į tuos atvirukus, — sako Polina, — iškart susiedavome su Biblija. Pavyzdžiui, jeigu tai būdavo gamtos vaizdas: miškas ar upė, skaitydavau Izaijo 65 skyrių“, — jame rašoma apie Dievo pažadą žemę paversti rojumi.

Viktoro dukra Julija prisimena: „Paskui mama su mumis melsdavosi ir mes verkdavome. Tie atvirukai išties padėjo mus auklėti.“ Polina irgi taip sako: „Mergaitės nuo pat vaikystės labai mylėjo Dievą.“ O kaip Gutšmitų šeimai sekasi dabar?

Viktoras pasakoja: „Abi dukros ištekėjusios už krikščionių vyresniųjų. Jų šeimos dvasiškai stiprios, vaikai ištikimai tarnauja Jehovai.“

Norint duoti gerą pavyzdį reikia ne tik išradingumo, bet ir didelio atkaklumo. Vaikai bus sujaudinti matydami, kaip tėtis stengiasi. Vienas sūnus, jau daug metų praleidęs visalaikėje tarnyboje, su dėkingumu prisimena tėvą: „Kartais tėtis iš darbo grįždavo toks nuvargęs, jog akys merkte merkdavosi. Vis dėlto šeimos Biblijos studijos įvykdavo visuomet, — taip supratome, kokios jos svarbios.“

Akivaizdu, geras pavyzdys ir žodžiu, ir elgesiu — būtinas. Tik tuomet galėsite įsitikinti, kokia teisinga yra ši Biblijos patarlė: „Kuriuo keliu eiti, mokyk dar jaunuolį; jis nenukryps nuo jo net kai pasens.“ (Patarlių 22:6)

Tad atsiminkite: vien žodžiais nieko nepasieksite. Ypač svarbūs darbai — kokį pavyzdį duodate. Vienas pedagogikos specialistas iš Kanados rašė: „Geriausias būdas paskatinti vaikus elgtis [kaip mes norėtume] — rodyti tai savo pavyzdžiu.“ Iš tikrųjų, jeigu norite, kad vaikai brangintų dvasinius dalykus, turite patys juos branginti.

Raskite jiems laiko!

Vaikai gerą pavyzdį turi matyti. Vadinasi, privalote skirti jiems laiko — ir nemažai, ne kiek atlieka nuo darbų. Išmintinga laikytis Biblijos patarimo ‘išpirkti laiką’ — atsisakyti mažiau svarbių dalykų, kad pabūtumėte su  vaikais. (Efeziečiams 5:15, 16, Jr, išnaša) Išties, kas gi gali būti svarbiau už vaikus? Didesnis televizorius, įmantrus mobilusis telefonas, ištaigingas namas, darbas?

Sakoma, jog geriau mokėti iš karto, kad netektų vėliau. Jeigu tėvas neskiria vaikams laiko, kol šie maži, tai atsilieps paskui. Tėvus, kurių vaikai įpuola į amoralumą ar visiškai išsižada dvasinių dalykų, paprastai graužia sąžinė. Jie kremtasi, kad nebuvo su savo mažaisiais tada, kai ypač reikėjo.

Atsiminkite, kad apie savo sprendimų pasekmes derėtų pagalvoti, kol vaikai dar maži. Biblijoje jie vadinami „Viešpaties dovana“ — taigi duoti paties Dievo. (Psalmyno 127:3) Niekada nepamirškite, jog už juos esate atsakingas Dievui!

Reali pagalba

Geras tėvas savo vaikų labui pasirengęs ieškoti pagalbos. Kai angelas pasakė Manoacho žmonai, kad ji pagimdys kūdikį, vyras meldė: „Prašau leisti Dievo vyrui, kurį tu siuntei, vėl pas mus ateiti ir pamokyti, ką turime daryti su berniuku, kuris gims.“ (Teisėjų 13:8, 9) Kokios pagalbos reikėjo Manoachui, kaip, beje, ir kiekvienam šių dienų tėvui? Pažiūrėkime.

Keiptauno (Pietų Afrika) universiteto profesorius Brentas Burgoinas pareiškė: „Viena didžiausių dovanų vaikui — įskiepyti dorovės normas.“ Kad vaikams tokio mokymo reikia, matoma, pavyzdžiui, iš Japonijos laikraščio Daily Yomiuri pranešimo: „Viena apklausa parodė, kad 71 procentas Japonijos vaikų niekada negirdėjo iš tėvo paliepimo nemeluoti.“ Argi ne liūdna?

Kas gali nustatyti tinkamas dorovės normas? Tas pats asmuo, kuris atėjo į pagalbą Manoachui, — Dievas! Padėti žmonėms Dievas atsiuntė savo mylimą Sūnų Jėzų. Jį anuomet daug kas dar vadino Mokytoju. Dabar daugeliu kalbų išleista knyga Sek Didžiuoju Mokytoju, kurioje aptariami Jėzaus pamokymai. Ja galėsite pasinaudoti mokydamas savo vaikus.

Joje ne tik aiškinamos Dievo Žodžio vertybės, bet ir pateikiama daugiau kaip 160 iliustracijų su taikliais klausimais. Pavyzdžiui, 22 skyriaus „Kodėl nevalia meluoti“ pradžioje yra paveiksliukas, kurį matote ir šio žurnalo 32 puslapyje. Knygoje rašoma: „Štai berniukas tikina tėtį: ‘Kambaryje nespardžiau kamuolio.’ O jei iš tikrųjų spardė? Gal nieko bloga sakyti priešingai?“

Daug vertingų pamokymų rasite skyriuose „Klusnumas apsaugos tave“, „Nepasiduokime gundymams“, „Gerumo pamoka“, „Niekada nevok!“, „Kokios šventės patinka Dievui?“, „Kaip galime džiuginti Dievą“, „Kodėl turime dirbti“. Bet čia tik keletas iš 48 šios knygos skyrių.

Knygos pratarmė baigiama žodžiais: „Labiausiai reikia padėti vaikams suartėti su visos išminties Šaltiniu, mūsų dangiškuoju Tėvu, Jehova Dievu. Didysis Mokytojas Jėzus visada pabrėžė, kaip tai svarbu. Nuoširdžiai tikimės, jog ši knyga padės jums ir jūsų šeimai tvarkyti gyvenimą taip, kad įtiktumėte Jehovai ir būtumėte laimingi amžinai.“ *

Taip, norint būti geru tėvu reikia rodyti tinkamą pavyzdį, leisti daug laiko su vaikais ir padėti jiems laikytis Dievo normų, nurodytų Biblijoje.

[Išnaša]

[Iliustracija 8 puslapyje]

Net ir įkalintas Viktoras Gutšmitas sugebėjo būti geras tėvas

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Šiuos paveiksliukus savo vaikams mokyti nupiešė Viktoras kalėdamas už tikėjimą

[Iliustracija 9 puslapyje]

Viktoro dukros 1965-aisiais

[Iliustracija 10 puslapyje]

Tėvas turi stropiai mokyti savo vaikus