Kokio tėvo vaikams reikia

VAIKAMS reikalingas mylintis tėvas, kuris visada būtų šalia, auklėtų juos atsakingais, pasitikėjimo vertais žmonėmis. Deja, ši būtinybė nepakankamai akcentuojama.

Tiesa, kūdikį pagimdo motina, tad niekam nekyla abejonių, kad ji turi būti rūpestinga. Vis dėlto nemenkas ir tėvo vaidmuo. Žurnale The Wilson Quarterly rašoma: „Tėvystės išsižadėjimas sukelia daugelį problemų, labiausiai varginančių Amerikos visuomenę“ ir, galime sakyti, visą pasaulį.

Brazilijos laikraštis Jornal da Tarde paskelbė vieno tyrimo išvadą: jaunuolių blogo elgesio, pavyzdžiui, agresijos, maištavimo, nesimokymo, pasyvumo, priežastis neretai yra tėvo dėmesio stoka. Marčelo Bernardžio knygoje Gli imperfetti genitori (Netobuli tėvai) pabrėžiama: kad vaikas normaliai bręstų, jam svarbūs abu tėvai.

Šeima gali būti laiminga

Net jei dėl tėvo aplaidumo šeimos santykiai pašlijo, dar ne viskas prarasta, atkurti darną namuose įmanoma. Kaip? Ką daryti tėvui?

Aišku, vaikams reikia tvirtos šeimos: jie turi jausti mylinčio tėvo rūpinimąsi. Šiandien to labai stinga, tad nemažai vaikų nueina klystkeliais. Tačiau nėra padėties be išeities — net jei tėvas su šeima ir negyvena. „Našlaičių tėvas... — tai Dievas savo šventoje buveinėje“, — rašoma Biblijoje, Psalmyno 68:6 [68:5, Brb]. *

Kur ieškoti pagalbos

Kad laimė šeimoje neįmanoma be Dievo pagalbos ir kad jis pasiruošęs padėti, liudija pirmajame straipsnyje cituotos Lidijos patirtis. Kokie santykiai buvo jos namuose? Ir kaip šeima sulaukė pagalbos iš Dievo?

Lidijos tėvas Frančišekas pripažįsta, kad anksčiau, kai vaikai buvo maži, tikrai nesirūpino šeima, kaip Lidija ir sakė. Vyras prisimena: „Man nerūpėjo, kuo jie užsiima. Nerodžiau meilės, tad buvome tarsi svetimi.“ Jis nežinojo, kad  keturiolikmetė Lidija su jaunesniu broliu bei sese šėlo vakarėliuose, rūkė, išgėrinėjo, veldavosi į muštynes.

Galiausiai suvokęs, kokiu keliu vaikai eina, Frančišekas sunerimo ir nusprendė taisyti padėtį. „Meldžiau Dievą pagalbos“, — sako jis. Netrukus į namus pasibeldė Jehovos liudytojai, ir jiedu su žmona sutiko studijuoti Bibliją. Ilgainiui abu pradėjo taikyti, ką išmokę. Kaip reagavo vaikai?

Frančišekas aiškina: „Jie pastebėjo, kad lioviausi gerti ir darausi geresnis tėvas. Todėl panoro patys susipažinti su Jehovos liudytojais. Pradėję studijuoti Bibliją paliko blogus draugus.“ Sūnus Rafalas apie tėvą sako: „Pamilau jį kaip draugą.“ Dar priduria: „Gatvės draugai pasidarė nebeįdomūs. Atsidėjome dvasiniams siekiams.“

Dabar Frančišekas yra Jehovos liudytojų susirinkimo vyresnysis, be to, rūpinasi šeima ir visų namiškių dvasine pažanga. Jo žmona ir Lidija yra pionierės, visalaikės skelbėjos. O Rafalas drauge su jaunesne seserimi Silvija aktyviai dalyvauja šeimos studijose, krikščionių sueigose ir kalba apie savo įsitikinimus kitiems.

Jo žodžiai derinosi su darbais

Pasikeitė ir Makarenos tėvas Luisas. Makarena, kaip pamenate, yra dvidešimt vienerių metų ispanė, cituota įžanginiame straipsnyje. Luisas, kaip, beje, ir jo tėvas, tapo alkoholiku. Pasak Makarenos, kartais jis su draugais dingdavo kelioms dienoms. Maža to, su žmona elgėsi kaip su tarnaite, visai jos negerbė. Jų santuokai iškilo grėsmė ir tai labai slėgė Makareną bei jaunesnius vaikus.

Tačiau Luisas sutiko studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Jis aiškina: „Vis daugiau laiko skyriau žmonai ir vaikams. Kalbėdavomės, kartu valgydavome, studijuodavome Bibliją. Be to, drauge tvarkydavome namus ir pramogaudavome.“ Makarena sako: „Pajutau, kad turiu dėmesingą tėvą, kuris nuoširdžiai rūpinasi šeima.“

Svarbiausia, Luisas ne tik namiškius skatino tarnauti Dievui, bet ir pats tai darė. Makarena aiškina, kad tėvas metė „klestintį verslą, reikalavusį per daug laiko, nes norėjo daugiau būti su šeima“. Tai davė puikių rezultatų. „Jo pavyzdys paskatino mane išsaugoti akį sveiką ir svarbiausiais laikyti dvasinius dalykus“, — sako mergina. Dabar ji tarnauja pioniere, o mama su kitais vaikais taip pat yra aktyvūs susirinkimo nariai.

Geležinkelio direktoriaus sprendimas

Aišku, geras tėvas prieš ką nors nuspręsdamas visuomet pagalvos apie vaikus. Ankstesniame straipsnyje minėto Takešio Tamuros sūnus susidėjo su netinkama draugija ir galėjo užsitraukti didelę bėdą. 1986 metais Takešis nusprendė atsisakyti direktoriaus pareigų Japonijos valstybinėje geležinkelių bendrovėje. Ką apie šį žingsnį jis mano dabar, daugiau kaip po 18 metų?

„Tai, ko gero, buvo išmintingiausias iš visų mano sprendimų, — neseniai pasakė jis. — Skirdamas daugiau dėmesio sūnui, užsiimdamas su juo ir drauge studijuodamas Bibliją, sulaukiau puikių rezultatų. Mudu suartėjome, jis paliko savo blogus draugus ir pradėjo gerai elgtis.“

Takešio žmona keleriais metais anksčiau už vyrą tapo Jehovos liudytoja, ir kaip tik jos puikus pavyzdys paskatino jį susidomėti Biblija ir labiau rūpintis šeima. Tad galiausiai ir pats drauge su sūnumi  bei dukra tapo liudytojais. Dabar Takešis su sūnumi tarnauja vyresniaisiais savo susirinkimuose, o žmona ir dukra yra pionierės.

Tėvams reikia pagalbos

Daugybė tėvų supranta, kad prastai rūpinasi vaikais, tačiau neišmano, kaip geriau vykdyti šią savo pareigą. Ispanijos laikraštyje La Vanguardia buvo išspausdintas straipsnis antrašte „42 procentai tėvų prisipažįsta nemokantys auklėti paauglių vaikų“. Tą patį galima pasakyti ir apie mažamečių tėvus. Šie mažyliai, priešingai nei mano daugelis, irgi trokšta atsidavusio tėvo dėmesio bei artumo.

Ko dar reikia norint būti geru tėvu? Kas geriausi pavyzdžiai ir ko galime iš jų pasimokyti? Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.

[Išnaša]

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Tėvai, kurie rūpinosi vaikais

Frančišekas su šeima

Luisas su šeima

Takešis su šeima