Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar skyrybos — išeitis?

Ar skyrybos — išeitis?

Biblijos požiūris

Ar skyrybos — išeitis?

VIENOJE Didžiosios Britanijos bažnyčioje kunigas sveikina susirinkusiuosius į iškilmes. Prieš jį stovi pora su būreliu artimiausių draugų ir vaikų. Ar tai džiugi vestuvių ceremonija? Visai ne — skyrybų! Taip, ištuokos dabar tokios dažnos, jog kai kurios bažnyčios net įvedė skyrybų apeigas!

Gal ir jūs galvojate skirtis? Ar manote, kad išardę savo santuoką tikrai gyvensite laimingiau? O gal įmanoma pasiekti laimę išsaugant šeimą?

„Jie taps vienu kūnu“

Dievas, sutuokęs pirmąją žmonių porą, pasakė, kad vyras „glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“. (Pradžios 2:24) Vadinasi, santuoka turėjo būti nenutraukiamas ryšys. Todėl ir Jėzus vėliau nurodė, jog vienintelė Raštu pateisinama priežastis skirtis ir vėl tuoktis yra sutuoktinio ištvirkavimas. (Mato 19:3-9) *

Taigi santuokoje labai svarbus abipusis atsidavimas. Tačiau ką daryti, jeigu jums su vyru ar žmona iškilo tikrai didelių sunkumų?

Ar skyrybos — išmintingas žingsnis?

Jėzus nurodė principą, kuriuo vadovaudamiesi galime apsvarstyti savo poelgius: „Išmintis pasiteisina savo darbais.“ (Mato 11:19) Ką rodo nūdien tokių gausių lengvabūdiškų skyrybų pasekmės?

„Skyrybos neatneša to gero, kurio tikimasi“, — sako Čikagos universiteto profesorė sociologė Linda Veit, vadovavusi mokslininkų grupei, tyrinėjusiai nelaimingas santuokas. Oksfordo profesorius Maiklas Argailis, 11 metų analizavęs tūkstančių žmonių pasakojimus, daro panašią išvadą: „Visuomenėje nelaimingiausi tie, kurie išsiskyrę arba gyvena skyrium.“ Kodėl taip yra?

Nors skyrybos gali išspręsti kai kurias problemas, jos dažnai palieka daugybę sunkiai gyjančių emocinių žaizdų. Iš tikrųjų, kaip rodo tyrimai, skyrybos paprastai neišgydo nuo depresijos ir nesustiprina savigarbos.

Net jeigu jūsų santuoka ir nėra ideali, stengtis išsaugoti ją išties verta. Daugelis nutarusių likti su partneriu atrado laimę. Profesorė Veit sako: „Laikui bėgant nemažai problemų išsisprendžia ir sutuoktiniai paprastai ima geriau sutarti.“ Tai patvirtino vienas tyrimas — beveik 80 procentų žmonių, kurie buvo „labai nepatenkinti“ savo vedybomis, tačiau skirtis nesiryžo, po penkerių metų jautėsi „laimingai vedę“. Net ir labai dideliems sunkumams iškilus skirtis geriau neskubėti.

Kaip pasiekti laimę šeimoje

Sutuoktiniams, galvojantiems apie skyrybas, derėtų pasvarstyti, ar ne per daug tikisi iš santuokos. Knygose, filmuose, žurnaluose dažnai vaizduojama, kaip po romantiškos draugystės iškeliamos karališkos vestuvės, o paskui pora lyg pasakose gyvena ilgai ir laimingai. Po sutuoktuvių, dideliems lūkesčiams neišsipildžius, nusivylimas gali vesti prie nesantaikos. Įtampa auga, apmaudas stiprėja. Meilė gęsta ir galiausiai jos vietą užima irzlumas bei neapykanta. Šitaip atsitikus kai kuriems geriausia išeitis atrodo skyrybos. (Patarlių 13:12)

Užuot pasidavę nepasitenkinimui, bendraukite su žmonėmis, kurių santuoka darni. Krikščionys raginami: „Guoskite ir stiprinkite vieni kitus.“ (1 Tesalonikiečiams 5:11) Be abejonės, sunkumų patiriančioms poroms reikia bendratikių padrąsinimo.

Svarbu ugdytis dieviškąsias savybes

„Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu“, — skatino apaštalas Paulius. (Kolosiečiams 3:12) Tokios Dievui patinkančios savybės gali išsaugoti šeimos vienybę iškilus nesutarimams.

Pavyzdžiui, apaštalas Paulius rašė: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą.“ (Kolosiečiams 3:13) Mičigano universiteto psichologas Kristoferis Petersonas sako: „Būtina laimės sąlyga — atlaidumas.“

Gerumas, švelnumas ir atlaidumas stiprina meilę, „tobulą vienybės raištį“. (Kolosiečiams 3:14, NW) Jūs, be abejo, anksčiau buvote įsimylėję ir laimingi. Ar galite tą meilę vėl įžiebti? Kad ir kokia sunki būtų padėtis, nenusiminkite. Vilties yra. Likdami drauge ir taikydami Biblijos principus būsite laimingesni nei kada įsivaizdavote. O jūsų pastangos tikrai pradžiugins Jehovą Dievą, santuokos Įkūrėją. (Patarlių 15:20)

[Išnaša]

^ pstr. 6 Jehovos liudytojai gerbia išduotojo sutuoktinio teisę nuspręsti, skirtis ar ne. Skaitykite 1999 m. gegužės 8 d. Atsibuskite! straipsnį 5—9 puslapiuose.