Jokio priešiško  nusistatymo!

GAL esame linkę kitus iš anksto smerkti? Pavyzdžiui, iš ko sprendžiame apie asmenį? Gal mums svarbu odos spalva, tautybė, kilmė, nors paties žmogaus visai nepažįstame? O galbūt kiekvieną priimame tokį, koks yra?

Jėzaus laikais Judėjos ir Galilėjos gyventojai vengė bendrauti su samariečiais. (Jono 4:9) Daugelis žydų galvojo kaip Talmude parašyta: „Kad tik nesipainiotų man po akių samarietis!“

Kreivai žiūrėjo net Jėzaus apaštalai. Sykį jų nepriėmė viename samariečių kaime. Jokūbas ir Jonas jau panorėjo, kad ugnis kristų iš dangaus ir tuos žmones sunaikintų, bet Jėzus sudraudė, mat šitoks požiūris buvo negeras. (Luko 9:52-56)

Vėliau Jėzus davė jiems pamoką: papasakojo, kaip kelyje iš Jeruzalės į Jerichą plėšikai užpuolė ir sumušė žmogų. Du religingi žydai nelaimėliui nepadėjo. O pro šalį ėjęs samarietis sustojo, aptvarstė žaizdas, pasirūpino, kad kiti jį slaugytų, kol pasveiks. Samarietis pasielgė labai žmoniškai. (Luko 10:29-37) Jėzaus klausytojai turėjo suvokti, kad priešiški jausmai neleidžia matyti žmogaus gerųjų savybių. Po kelerių metų Jonas vėl lankėsi Samarijoje, skelbė gerąją naujieną daugelyje kaimų. Galimas dalykas, ir tame, kurį kadaise norėjo sunaikinti. (Apaštalų darbų 8:14-17, 25)

Apaštalas Petras irgi turėjo išmokti bešališkumo. Sykį angelo nurodymu jam teko apie Jėzų pasakoti romėnų šimtininkui Kornelijui. Petras buvo nepratęs bendrauti su svetimtaučiais, juolab kad romėnų kariai daugumai žydų kėlė pasidygėjimą. (Apaštalų darbų 10:28) Bet įžvelgęs čia Dievo ranką Petras tarė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“ (Apaštalų darbų 10:34, 35)

Atsikratyti priešiškumo: iš kokių paskatų?

Nedraugiška nuostata pažeidžia vieną iš esminių principų, kurių mokė Jėzus: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.“ (Mato 7:12) Ar kas norėtų būti niekinamas dėl savo gimimo vietos, odos  spalvos, kilmės? Nepakantus žmogus nusižengia ir Dievo įtvirtintoms bešališkumo normoms. Šventasis Raštas moko, kad Jehova „iš vienos šaknies... išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje“. (Apaštalų darbų 17:26) Taigi visi yra broliai, seserys.

Dievas vertina kiekvieną atskirai. Nesmerkia už tai, ką padarė jo tėvai ar protėviai. (Ezechielio 18:20; Romiečiams 2:6) Net jeigu žmogus yra iš engėjų tautos, negalima jo vien už tai nekęsti. Juk tikriausiai ne jis kaltas dėl esamos neteisybės. Jėzus mokė: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus.“ (Mato 5:44, 45)

Vadovaudamiesi tokia morale pirmojo amžiaus krikščionys atsikratė priešiškumo ir susivienijo į tarptautinę broliją, neturinčią sau lygių. Vieni kitus vadino broliais, seserimis. Tokiais ir laikė, nors buvo kilę iš įvairiausių kultūrų. (Kolosiečiams 3:9-11; Jokūbo 2:5; 4:11) Principai, paskatinę keisti nuostatas anuomet, nepraranda galios iki šiol.

Nebebūkime priešiškai nusistatę

Tiesa, visi turime savo požiūrį, bet tai netolygu piktam nusistatymui. „Išankstinė nuomonė virsta nepagrįstu priešiškumu tik tada, jei geriau pažinę žmogų atkakliai laikomės savo“, — aiškinama knygoje The Nature of Prejudice. Dažnai pakanka artimiau susipažinti, ir neprielankumo — kaip nebūta. Bet leidinyje priduriama: „Greičiausiai požiūrį pakeis tik bendra veikla.“

 Štai vienas pavyzdys iš Nigerijos: kaip Džonas, ibų tautybės jaunuolis, įveikė savo nusistatymą prieš hausus. „Universitete susipažinau su hausų studentais. Pamačiau, kad jie labai geri žmonės. Susidraugavome. Su vienu iš jų kartu ruošėme užduotį ir puikiai sutarėme; o mano ankstesnis porininkas, ibas, nė piršto nepajudindavo.“

Kas iš priešų padaro draugais

Pranešime „UNESCO prieš rasizmą“ tvirtinama, kad „kovoti su naujomis rasizmo, diskriminacijos, socialinės izoliacijos apraiškomis labai padėtų švietimas“. Jehovos liudytojų įsitikinimu, — ypač Šventojo Rašto tiesų pažinimas. (Izaijo 48:17, 18) Gyvenime jomis vadovaujantis, įtarumą keičia pagarba, neapykantą užgesina meilė.

Jehovos liudytojai iš patirties žino, kad nedraugiškų nuostatų lengviau atsikratyti laikantis Šventojo Rašto. Taip, ši knyga ir duoda stimulą, ir atveria galimybių bendradarbiauti su įvairių kultūrų, tautybių žmonėmis. Kristina, kurią citavome pirmame straipsnyje, irgi Jehovos liudytoja. „Per sueigas Karalystės salėje ugdausi pasitikėjimą savimi, — dėsto ji. — Čia saugu, nes, manau, nė vienas nėra prieš mane nusistatęs.“

Kita liudytoja, Džasmin, prisimena, jog nuo rasizmo pirmąkart nukentėjo būdama devynerių. „Lengviausia savaitės diena man ketvirtadienis, nes vakare einu į Karalystės salę. Čia mane myli. Čia rodo dėmesį ir niekad nemenkina“, — sako ji.

Skirtingos kilmės žmones suartina ir Jehovos liudytojų organizuojama savanoriška veikla. Štai Saimonas yra gimęs Britanijoje, nors jo tėvai iš Karibų jūros salų. Dirbdamas mūrininku pasaulietinėse statybų bendrovėse, dažnai būdavo pašiepiamas. O kelerius metus savanoriškai triūsdamas statybose su savo tikėjimo broliais, tokių nuoskaudų nepatyrė. „Dirbome su bendratikiais iš daugelio šalių, — pasakoja Saimonas, — bet labai gerai susigyvenome. Artimiausiais draugais man tapo kitų šalių, kitos kilmės žmonės.“

Aišku, Jehovos liudytojai ne tobuli. Ir jie turi sau vis priminti, kad nevalia kitą laikyti blogesniu. Tačiau Dievo bešališkumas — stipri paskata stengtis. (Efeziečiams 5:1, 2)

Taip, vyti šalin nedraugiškas mintis verta. Bendraudami su skirtingais žmonėmis juk ir patys save praturtiname. Galiausiai viską iš esmės pakeis Dievo Karalystė: naujoje visuomenėje viešpataus teisumas. (2 Petro 3:13) Priešiška nuostata bus nugalėta amžiams.

[Rėmelis 11 puslapyje]

Gal ir aš prieš kitus nusistatęs?

Patikrinkite save, ar nesate prieš ką nusiteikęs.

1. Gal kokio regiono, tautos, etninės kilmės žmones laikau kvailais, tingiais, šykščiais? (Apie tai prikurta daugybė anekdotų.)

2. Gal esu linkęs dėl ekonominių ar socialinių problemų kaltinti imigrantus, kitataučius?

3. Gal leidžiuosi paveikiamas istoriškai įsigalėjusios nesantaikos: jaučiu priešiškumą kuriai nors tautai?

4. Ar kiekvieną žmogų vertinu atskirai kaip asmenybę, nežiūrėdamas jo odos spalvos, kultūros, tautybės?

5. Ar pasinaudoju proga susipažinti su kitos kultūros žmonėmis? Ar siekiu šito?

[Iliustracija 8 puslapyje]

Pasakojimu apie gailestingąjį samarietį Jėzus pamokė, kaip įveikti nedraugišką nuostatą

[Iliustracija 8 puslapyje]

Kornelijaus namuose Petras pripažino: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas“

[Iliustracija 9 puslapyje]

Šventojo Rašto mokymai suvienija skirtingos kilmės žmones

[Iliustracija 9 puslapyje]

Ką išmokę, Jehovos liudytojai taiko praktikoje

[Iliustracija 10 puslapyje]

Kristina: „Per sueigas Karalystės salėje ugdausi pasitikėjimą savimi“

[Iliustracija 10 puslapyje]

Džasmin: „Čia mane myli. Čia rodo dėmesį ir niekad nemenkina“

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Saimonas — savanoris statybininkas: „Labai gerai susigyvenome“