Kaip dresuoti savo šunį

Iš Atsibuskite! bendradarbio Meksikoje

„SAVO šuns neprisišaukiu.“ „Maniškis taip dažnai loja, jog kaimynai skundžiasi.“ „O manasis visuomet šoka ant manęs ir svečių.“ Nusivylę tokių augintinių šeimininkai klausia: „Ką gi daryti?“

Šuniui reikia dresūros — tai yra išmokyti jį paklusti paprastoms komandoms. Žinoma, geriausia pradėti, kol dar visai jaunas. Tačiau paklusti išmokomi ir suaugę gyvūnai. Markosas, šunų dresuotojas iš Meksikos, sako: „Jauniausi šunys, kuriuos mums atveda, — keturių mėnesių, seniausi — penkerių metų. Bet teko pagrindinių komandų mokyti net dešimties metų.“

Šunys yra protingi. Jie mokomi užuosti narkotikus, sprogmenis, padėti neįgaliesiems, ieškoti bei gelbėti žmones. Bet kaip išmokyti savo keturkojį paklusti?

Prigimtis

Pirmiausia turime šį tą išsiaiškinti apie šuns prigimtį. Kaip ir vilkai, jie pripažįsta stipriausiojo teisę ir iš prigimties linkę gyventi gaujoje, turėti vadą. Šuo laiko jūsų šeimą savo gauja ir jam būtina suprasti, kad vadas esate jūs.

Vilkų gaujoje vadui priklauso šilčiausia, aukščiausiai esanti vieta. Jis ir paėda pirmas. Todėl jei leisite savo šuniui miegoti jūsų lovoje ar lipti ant baldų, jis manys, kad yra vadas. Tas pats gali nutikti, jeigu valgydamas jį šersite skanėstais nuo stalo.

Net dar visai jaunam šuniukui galima įteigti, kad jis jums pavaldus. Kaip? Žiūrėkite į akis tol, kol nukreips žvilgsnį. Atsigulusiam ant nugaros pakasykite pilvą — taip gulėdamas jus, kad esate stipresnis. Jei šuo nesiliauja dūkti net pasakius „Negalima!“, pasistenkite nebekreipti į jį dėmesio arba visai išeikite iš kambario.

Reaguodamas į jūsų komandas šuo pripažįsta jūsų viršenybę. Jeigu neparodysite esąs šeimininkas, jis gali pamanyti, kad yra jums lygus ar net aukštesnis, ir tada bus sunku su juo susitvarkyti.

Kaip išmokyti paprastų komandų

Dresūrai reikės antkaklio, pavadėlio ir apsčiai kantrybės. Viename vadovėlyje patariama: 1) komandos turi būti paprastos, trumpos, 2) aiškiai parodykite, ko norite, ir 3) paliepimą įvykdžiusį šunį iškart pagirkite. Balso tonas svarbesnis nei žodžiai. Tad komandą reikia duoti liepiamu tonu, girti — džiugiu, švelniu.

 Nereikia bausti suduodant ar įspiriant. „Paprasčiausiai griežtai pasakau ‘Negalima!’ ir šuo supranta, kad man jo poelgis nepatinka, — aiškina jau minėtas Markosas. — Šuo pakankamai protingas ir suvokia, kada jį giriate, o kada barate.“

Prireikus griežtumo, lengvai papurtykite už sprando sakydamas „Negalima!“ Bausti reikia tuo momentu, kai šuo blogai elgiasi, ar iškart po to. Atminkite: jis nesupras, ko jūs nepatenkintas, jei tai darysite praėjus kad ir kelioms minutėms. Be to, jam bus neaišku, kodėl vieną kartą tas pats poelgis geras, kitą — ne. Taigi būkite nuoseklus.

Visų svarbiausia išmokyti šunį paklusti komandai „Sėsk!“ Tuomet pajėgsite suvaldyti net per daug įsišėlusį. Pavyzdžiui, liepsite jam sėsti, jei pradės šokinėti ant svečių. Mokydamas šios komandos užsekite pavadėlį, įsakykite sėsti ir tuo pat metu spauskite žemyn jo pasturgalį, o pavadėliu švelniai kelkite galvą. Nedelsdamas pagirkite. Viską kartokite tol, kol šuo pats įvykdys, kas paliepta.

 Norėdamas išmokyti augintinį patupėti ilgėliau, ištiesęs priešais jį delną pasakykite „Sėdėk!“ Jeigu šuo stojasi, sakykite „Negalima!“ ir priverskite vėl atsitūpti. Pakartokite komandą ir pagirkite, jei kurį laiką nesikelia. Palaipsniui ilginkite tupėjimo laiką, o vėliau ir atstumą tarp savęs ir tupinčio šuns.

Mokant šunį pas jus atbėgti, geriausia naudoti ilgą pavadį: pašaukite vardu, duokite komandą „Pas mane!“ ir švelniai timptelėkite už pavadžio. Šuniui artėjant traukitės atbulas ir be perstojo girkite. Netrukus jis reaguos į jūsų šūktelėjimą ir be pavadėlio. Jeigu šuo iš pavadžio išsineria ir nereaguoja į komandą, pašaukite ir bėkite nuo jo. Paprastai šunys instinktyviai pradeda vytis.

Įspėjimas: niekada neduokite komandos „Pas mane!“ norėdamas pabarti. Jūsų augintinis turi žinoti, kad toks kvietimas susijęs su maloniais dalykais, pavyzdžiui, pagyrimu ar paskatinimu maistu. Jei mokydamas šios komandos neteksite kantrybės, šuo prisimins, jog sykį atbėgęs sulaukė nemalonumų, todėl nebeklausys.

Dar galima pripratinti šunį eiti šalia. Tam naudokite dygųjį dresavimo antkaklį ir trumpą pavadėlį. Pasistatęs šunį iš kairės, sakykite „Greta!“ ir ženkite kaire koja. Jei šuo mėgina išsiveržti į priekį arba atsilieka, staigiai bei stipriai truktelėkite pavadėlį ir pakartokite komandą. Už klusnumą pagirkite.

O ką daryti, kad šuo nešokinėtų ant jūsų? Galite dresuoti šitaip: sušukite „Fu!“, paskui „Sėsk!“ Kitas būdas — sugaukite priekines letenas ir žengdamas priekin kartokite „Negalima!“ Jei paklūsta, pagirkite.

Ištikimas draugas

Visuomet turėkite omenyje: šuo bendruomeninis gyvūnas. Jei augintinį ilgam paliekate vieną namuose, jis gali pasidaryti nenuorama, be perstojo loti, pridaryti eibių. Tad jei tinkamai dresuosite, jūsų šuo, užuot augęs padūkėliu, taps puikiu ištikimu draugu.

[Rėmelis/iliustracijos 24 puslapyje]

Dresuotojo patarimai

1. Komandoms nuosekliai vartokite tuos pačius žodžius.

2. Šunims patinka girdėti savo vardą — tai patraukia jų dėmesį. Tad duodamas komandą šaukite augintinį vardu, pavyzdžiui, „Lordai, sėsk!“ Tačiau nedarykite to norėdamas pabarti: sakykite tik „Negalima!“ Šuo turi suprasti, kad atsiliepdamas į savo vardą sulauks gero, ne blogo.

3. Nuolat pagirkite. Daugelis šunų noriau paklus dėl pagyrimo, o ne dėl maisto.

4. Dresūros pamokos turi būti trumpos ir malonios.

5. Neskatinkite nepageidaujamo elgesio nesąmoningai — neskirkite pernelyg daug dėmesio prasižengusiam keturkojui. Dėl to jis ir toliau elgtųsi netinkamai.

[Iliustracijos]

Pagirkite

„Lordai, sėsk!“

[Šaltinio nuoroda]

Informacija paimta iš knygos Never, Never Hit Your Dog ir tinklalapio American Dog Trainers Network.

[Rėmelis/iliustracija 25 puslapyje]

Pratinkite tuštintis lauke

Šešių aštuonių savaičių šuniuką jau galima įpratinti tuštintis lauke. Kaip rašoma Dog Training Basics, kad tai pavyktų, svarbu apriboti jo judėjimo plotą, dresuoti, nustatyti režimą, pagirti. Paprastai šuo vengia teršti savo guolį. Todėl kai tenka palikti augintinį vieną, laikykite jį ten. Įsidėmėkite, kada jis tuštinasi, ir pratinkite tą daryti tik tam skirtoje vietoje. Tenai veskite (su pavadėliu) kas rytą, iškart po šėrimo, žaidimų ar prieš miegą. Išsituštinusį pagirkite. Galite net sugalvoti komandą, kad šuniukas žinotų, kada leidžiama tuštintis.

Kai šunelis palaidas, stebėkite požymius, rodančius, kad jis nori tuštintis, pavyzdžiui, jei staiga liaujasi žaisti, sukinėjasi ir uostinėja, išbėga iš kambario. Jeigu pagaunate savo augintinį teršiantį bute, sudrauskite ir iškart išveskite laukan. * Beje, nieko gero nebus, jei bausite po laiko. Priterštą vietą išvalykite į vandenį įpylęs acto, kad dingtų kvapas, antraip šuniukas ir toliau ten tuštinsis.

[Išnaša]