Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Natto — japonų nepaprastosios sojų pupelės

Natto — japonų nepaprastosios sojų pupelės

Natto — japonų nepaprastosios sojų pupelės

Atsibuskite! bendradarbio Japonijoje

Ar mintis apie raugintas gličias sojų pupeles žadina apetitą? Vargu! Bet natto — troškintos raugintos sojų pupelės — Japonijoje labai mėgstamos. Kasmet apytikriai iš daugiau kaip 110000 tonų sojų pupelių pagaminama 220000 tonų natto.

PASAK padavimo, maždaug prieš tūkstantį metų vienas karys, Minamotas Jošijis, rado ir išsiviręs paragavo užsilikusių ant šiaudų ir jau prarūgusių sojų pupelių. Taip atsiradęs natto. Manoma, jog edo periodui (1603—1867) baigiantis kai kuriose Japonijos srityse šis patiekalas jau buvo gana įprastas.

Kaip natto daromas? Seniau iš ryžių šiaudų surišdavo kūlius, praskleidę į jų vidų pripildavo troškintų sojų pupelių ir padėdavo kur šiltai, drėgnai. Tuose šiauduose esančios nato bakterijos Bacillus natto sukeldavo rūgimą. Vykstant šiam procesui, baltymai ir angliavandenių turinčios organinės medžiagos pupelėse suyra ir susidaro savitos natto skaidulos, galinčios tįsti iki 6 metrų!

Šiais laikais natto mechanizuotai gaminamas fabrikuose. Čia į troškintas sojų pupeles dedamas tiksliai paskaičiuotas natto bakterijų kiekis. Pupelės mašinomis perkeliamos į mažesnę tarą, o ši konvejeriu slenka į sandėlį, kuriame palaikoma reikiama temperatūra bei drėgmė. Ten pupelės rūgsta ir bręsta, o vėliau supakuojamos ir produktas paruošiamas išvežti į parduotuves.

Natto yra stipraus kvapo, kurio kai kas labai nemėgsta. Tačiau pupelės turi daug ląstelienos, yra maistingos. Rūgstant susidaro vitaminai B2 ir K, taip pat tinkama organizmui pasisavinti geležis, kalcis bei kalis. Natto turi palengvinančių virškinimą fermentų bei natokinazės — fermento, skaidančio kraujo krešulius.

Beje, Natto tinka ne tik maistui. Pavyzdžiui, šis produktas perdirbamas į pluoštą, mikrorganizmų suskaidomą plastiką bei sintetinę dervą. Pastaroji gerai sugeria vandenį.

Rūgstant išsiskiria šiluma ir medžiagos, kurios naikina kitas bakterijas. Todėl tinkamai paruoštas natto išsilaiko gana ilgai. Buvo atliktas eksperimentas: natto bakterijas auginta kartu su enterobakterijomis E. coli O157. Natto bakterijos sunaikino šias mirtino apsinuodijimo sukėlėjas. Vis dėlto natto patariama laikyti šaldytuve ir suvartoti maždaug per savaitę, nes jo skonis pamažu keičiasi. Per ilgai rūgdamos sojų pupelės visiškai susileidžia ir ima skleisti aštrų kvapą, panašų į amoniako.

Paprastai natto valgomas pagardintas sojų padažu. Kiti mieliau paskanina garstyčiomis arba smulkiai pjaustytais laiškiniais svogūnais, treti — jūros dumbliais arba kiaušiniais. Natto puikiai dera prie virtų karštų baltųjų ryžių. Galima patiekti ir su spagečiais, japoniškais lakštiniais ar net sriuba. Kai kas mėgsta su paskrudinta duona, užtepta sviestu. Patiekiant su ryžiais pupeles geriausia kruopščiai išmaišyti. Kuo ilgiau maišysite, tuo daugiau susidarys siūlelių.

Šis patiekalas vis labiau vertinamas kaip sveikas maistas. Jau parduodamas ir bekvapis, todėl jį mielai perka tie, kas anksčiau vengė vien dėl kvapo. Būtinai paragaukite natto. * Gal tokios japoniškos raugintos, skaidulingos sojų pupelės patiks ir jums!

[Išnaša]

^ pstr. 11 Tiems, kas dėl širdies ligų vartoja varfariną, reikėtų žinoti, kad natto sudėtyje esantis vitaminas K šio vaisto veikimą slopina.