Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Rojaus kampelis

Rojaus kampelis

Rojaus kampelis

Atsibuskite! bendradarbio Dramblio Kaulo Krante

AR NENORĖTUMĖTE žvilgtelėti į tikrą pirmykštį mišką, kur veša gausi augmenija ir laukinių gyvūnų knibždėte knibžda? Nejaugi dar esama tokių vietų? Vienas, sakytum, nė nepaliestas rojaus kampelis — Tajo nacionalinis parkas pietvakariniame Dramblio Kaulo Kranto pakraštyje, netoli Liberijos sienos.

Tai pats didžiausias išlikęs masyvas drėgnųjų atogrąžų miškų, kurie anksčiau driekėsi per dabartinį Dramblio Kaulo Krantą, Ganą, Liberiją ir Siera Leonę. Parko teritorijai priklauso daugiau nei pusė Vakarų Afrikos drėgnųjų miškų plotų. Šias vietas pavyko išsaugoti, nes nuo 1926 metų imtasi pažangių apsaugos priemonių. Pakeliaukime drauge ir pasigrožėkime stulbinančia čionykštės augalijos bei gyvūnijos įvairove.

Nepaprasta įvairovė

Lydimi paukščių čiulbesio ir beždžionių klykavimo einame per mišką ir su pagarbia baime žvalgomės į senus medžius, kurių masyvūs kamienai stiebiasi aukštyn kokius 60 metrų. Gidas pasakoja, jog 3500 kvadratinių kilometrų parke priskaičiuojama 1300 augalų rūšių, ir daugiau nei pusė jų tarpsta vien tik šitame Vakarų Afrikos regione.

Augalija čia vešli ir itin įvairi. Miškas tankus; daugelio rūšių medžių mediena puikiai tinka statybai. Tai raudonmedis, juodmedis, afrikinis jautrūnas, afrikinis makoras. Žengiame dideliais žingsniais, nes tenka lipti per medžių šaknis, ištįsusias kokius 15 metrų ir išsikišusias gal metrą virš miško paklotės. Kartais nuo plėšrūnų ar audringų liūčių tarp jų slepiasi gyvūnai.

Viršutinės medžių šakos sudaro vientisą skliautą, kuris neleidžia šviesai prasiskverbti iki žemės paklotės ir kliudo augti mažesniems augalams. Tačiau čia gausu lianų — vijoklių sumedėjusiu stiebu — bei epifitų. Ieškodami atramos jie lipa kamienais, medį apsiveja, o ilgainiui net pražudo. Gidas rodo vieną tokį „smaugiką“ — fikusą, tvirtai apglėbusį didžiulį kamieną. Laikui bėgant jis „uždusins“ medį ir šis nudžius.

Parke pilna vaistingųjų bei valgomų augalų. Gidas pasakoja, kad kru genties žmonės puošniojo viršūklio žieve gydo maliariją. Kitas medis turi baltymų, tūkstančius kartų saldesnių už cukrų.

Knibždėte knibžda gyvybės

Staiga aukštai virš galvų išgirstame lapų šnaresį. Jį sukėlė didžiulis būrys triukšmingų beždžionių — dianų ir monų. Sunerimusios jos spiegia ir šokinėja viršūnėse nuo šakos ant šakos. Viena mona baltai dryžuotu snukučiu mus stebi ne mažiau įdėmiai nei mes ją! Beždžionės — mangabiai, markatos, kolobusai, šimpanzės — ir paukščiai minta vaisiais bei riešutais, kurių čia išties nestinga. Dažnai galima pamatyti beždžiones ir paukščius triukšmingai smaguriaujančius nuo to paties medžio.

Tajo parke veisiasi 50 rūšių žinduoliai; dauguma sutinkami tik šiame regione. Čia gyvena afrikiniai [juodieji] buivolai ir afrikiniai drambliai, taip pat bongai, krūmyninės kiaulės, dukeriai, didžiosios miškinės kiaulės, leopardai, mažieji hipopotamai. Iš smulkesnių gyvūnėlių — civetos, auksinės katės, miškinės genetos, įvairios mangustos, skujuočiai, Demidovo galagai.

Mūsų gidas parodo gyvūnų takus, pavyzdžiui, dukerio, tokios mažos antilopės. Šiame miške gyvena septynių rūšių dukeriai, tarp jų ir retai sutinkami Jentinko, zebriškieji bei Odžilbio. Matome ir kur praėjo didžioji miškinė kiaulė, ieškodama šaknų. Apžiūrime žvynuoto didžiojo skujuočio, mintančio skruzdėmis bei termitais, būstą. Skujuočių pora išsiraususi didžiulį urvą su dviem tuneliais. Jie siekia iki 40 metrų ilgio ir 5 metrus gylio. Skujuotis maitinasi naktį, sukardamas daugybę kilometrų, o prieš pat auštant grįžta namo. Nagais, primenančiais žarsteklius, jis plėšia termitynus ir lipniu liežuviu traukia iš jų vabzdžius.

Gidas suranda vietą, kur 20 kvadratinių kilometrų plote bastosi būrys šimpanzių. Visame parke jų yra per 2000. Esame girdėję, kad šios beždžionės nešiojasi akmenis arba šakas riešutams skaldyti. Susidomėję stebime šimpanzę, už kokių 5 metrų nuo mūsų sėdinčią ant miško paklotės ir šaka pliekiančią per riešuto kevalą.

Tikras malonumas paukščių stebėtojui

Kitą dieną kanoja plaukiame Hanos upe. Lėtai irkluodami mūsų palydovai rodo ir vardija čia gyvenančius paukščius, tik spėk žiūrėti. Girdime ragasnapį Ceratogymna atrata, — jis atpažįstamas iš šaižaus riksmo ir sparnų švilpesio skrendant. Tajo parke veisiasi net septynios ragasnapių rūšys, nors esama ir daugiau. Iš viso čia prieglobstį randa per 200 rūšių sparnuočių, tarp jų — šešių rūšių tulžiai, be to, sakalai, turakai, papūgos, balandžiai, fazanai, nektarinukės, musinukės. Pasitaiko išvysti ir ryškiaspalvį trogoną Apaloderma narina. Patinėlis didžiuojasi žvilgiais žalios spalvos sparnais, raudona krūtinėle ir balta uodega. Kiti irgi akį traukia įspūdingu margumu — tai melsvas turakų šeimos atstovas Corythaeola cristata, balandis Treron australis, pilkoji papūga, mėlynkrūtinis tulžys Halcyon malimbica, tviskančiomis žaliomis plunksnomis pasipuošęs ibis Bostrychia hagedashia. Paukščių stebėtojui Tajo parke yra į ką paganyti akis!

Ant upės kranto takus pramynė ir kiti gyvūnai, tarp jų mažasis hipopotamas, kuris atrodo lyg didžiojo hipopotamo miniatiūrinė kopija — didumo sulig stambia kiaule. Mažieji hipopotamai ne taip mėgsta mirkti vandenyje kaip jo stambesnieji giminaičiai ir niekada nevaikšto bandomis. Sutikti jų galima tik Vakarų Afrikoje. O štai ir Nilo varanas — dėmėtas driežas, primenantis krokodilą, tik kur kas mažesnis. Miškuose sėkmingai veisiasi 3 rūšių krokodilai, 34 rūšių gyvatės, daug visokiausių driežų bei knibždynė vabzdžių. Daugelis vabzdžių dar nesuklasifikuota.

Deja, drėgnieji miškai grėsmingai nyksta. Didžiausią pavojų jiems kelia sparčiai besiplečianti žemdirbystė ir medienos apdirbimo pramonė. Guodžia tik viena — mūsų žemės ateitis yra paties Kūrėjo visa galinčiose rankose. (Psalmyno 96:12, 13)

[Žemėlapiai 14 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Siera Leonė

Liberija

Dramblio Kaulo Krantas

Tajo nacionalinis parkas

Gana

[Iliustracija 15 puslapyje]

Kyšančios medžių šaknys

Raudonmedis

[Iliustracija 15 puslapyje]

Dramblio jauniklis

[Iliustracija 15 puslapyje]

Afrikinė auksinė katė

[Iliustracija 15 puslapyje]

Juodnugaris dukeris

[Iliustracija 15 puslapyje]

Zebriškasis dukeris

[Iliustracija 15 puslapyje]

Afrikinis buivolas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Trogonas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Afrikinis erelis

[Iliustracija 16 puslapyje]

Turakas Corythaeola cristata

[Iliustracija 16 puslapyje]

Ibis

[Iliustracija 16 puslapyje]

Mėlynkrūtinis tulžys Halcyon malimbica

[Iliustracija 16 puslapyje]

Keturpirštis skujuotis

[Iliustracija 16 puslapyje]

Mažasis hipopotamas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Medvarlė

[Iliustracija 16 puslapyje]

Nilo varanas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Ilganosė kuzimanzė

[Iliustracija 17 puslapyje]

Beždžionė mona

[Iliustracija 17 puslapyje]

Raudonasis kolobusas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Šimpanzė

[Iliustracija 17 puslapyje]

Mažoji baltanosė markata

[Iliustracija 17 puslapyje]

Leopardas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Krūmyninė kiaulė

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Afrikinė civeta

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 14 puslapyje]

Parc National de Taï

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 15 puslapyje]

Auksinė katė: © Art Wolfe/Photo Researchers, Inc.; kitos nuotraukos, išskyrus dramblio: Parc National de Taï

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 16 puslapyje]

Ibis: © Joe McDonald/Visuals Unlimited; tulžys: Keith Warmington; hipopotamas: © NHPA/Anthony Bannister; trogonas: © P&H Harris; visos kitos nuotraukos: Parc National de Taï

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 17 puslapyje]

Kiaulė: © Ken Lucas/Visuals Unlimited; visos kitos nuotraukos, išskyrus šimpanzės ir leopardo: Parc National de Taï