Kas yra baltmė?

Iš Atsibuskite! bendradarbio Pietų Afrikoje

▪ Kartais apie savo odą Sibongilė kalba su humoru. Šypsodamasi ji sako: „Gimiau juodaodė, tapau balta, taigi, kas aš, nebežinau nė pati.“ Sibongilė serga baltme.

Ši liga pasireiškia pradėjus nykti pigmentą gaminančioms odos ląstelėms. Odoje atsiranda baltų dėmių ar net ištisų lopų. Kai kuriems susidaro tik viena dėmė ir liga toliau neprogresuoja. Kitiems sparčiai plečiasi po visą kūną. Tretiems išsivysto lėtinė forma ir dėmės lėtai plinta daugelį metų. Baltmė nėra nei skausminga, nei užkrečiama.

Ligos padariniai ne visuomet taip aiškiai matomi kaip Sibongilės atveju, nes labiausiai tai krenta į akis, kai oda tamsi. Baltmė nėra reta — statistika rodo, jog nuo vienos ar kitos jos formos kenčia 1—2 procentai žemės gyventojų. Serga visų rasių žmonės, tiek vyrai, tiek moterys. Ligos priežastys nežinomos.

Nors tikrai veiksmingų vaistų dar neatrasta, esama daug būdų, kaip sušvelninti ligos padarinius. Pavyzdžiui, šviesiaodžiams pažeidimai labiau išryškėja įdegus. Taigi odos būklė mažiau pastebima, jei vengiama saulės. Tie, kieno oda tamsesnė, spalvų kontrastą gali užmaskuoti specialia kosmetika. Kai kuriems padeda repigmentacija. Tai daug mėnesių trunkantis gydymas vaistais bei ultravioletiniais spinduliais, naudojant specialią įrangą. Šitaip gydant kartais pažeista oda atgauna normalią spalvą. Kiti pacientai renkasi depigmentaciją. Šio gydymo tikslas — suvienodinti odos atspalvį, vaistais sunaikinant likusias pigmentą gaminančias ląsteles.

Sergantieji baltme neretai kenčia emociškai, ypač jei pažeistas veidas. „Neseniai, — aiškina Sibongilė, — du vaikai pažvelgė į mane ir klykdami pasileido bėgti. Kai kurie su manimi nelinkę net kalbėtis manydami, kad liga užkrečiama arba kad esu prakeikta. Jei galėčiau jiems ką paaiškinti, pasakyčiau, kad tokių žmonių bijoti nereikia. Nei prisilietus, nei per orą baltme užsikrėsti neįmanoma.“

Sibongilė neleidžia, kad išvaizda būtų kliūtis Biblijos mokymo darbui, kurį ji, Jehovos liudytoja, labai mėgsta. Tai reiškia lankyti žmones jų namuose ir kalbėtis su jais akis į akį. Sibongilė sako: „Jau nebegalvoju, kaip atrodau. Dabar jaučiuosi daug geriau ir laukiu to meto, kai Dievo Jehovos pažadėtame žemės rojuje visiškai atgausiu įgimtą odos spalvą.“ (Apreiškimo 21:3-5)

[Iliustracija 22 puslapyje]

1967-aisiais, kai dar buvau sveika